Šį kartą ji skirta pačiam menui: „Viva Arte Viva“. Pasak kuratorės Macel, menas – ideali erdvė apmąstymams, individualiai raiškai, laisvei ir pamatiniams klausimams. „Viva Arte Viva“ yra ir aistros menui ir menininkų būsenos šūksnis. „Viva Arte Viva“ – bienalė, kuri sudaryta menininkų, kartu su menininkais ir menininkams. Joje nagrinėjamos jų siūlomos formos, keliami klausimai, vystomos praktikos ir pasirinktos gyvenimo formos“, – pasakoja kuratorė.
Taigi kitų metų Venecijos bienalėje bus gilinamasi į tai, kaip ir kodėl menininkai kuria, kokios yra kūrybos ribos, tarp kokių priešybių jie balansuoja. Kuruojamoji paroda bus planuojama kaip paviljonų seka, kuria judėdami žiūrovai patirs kelionę iš vidinio pasaulio į begalybę. Paviljonai bus išdėstyti kaip 12 skirtingas temas analizuojančių knygos skyrių.
Parodoje susitiks skirtingų kartų pripažinti ir nežinomi menininkai, didžiausias dėmesys bus skirtas Lotynų Amerikos, Azijos, Artimųjų Rytų šalių menininkams ir ypač Europos ir jos Rytų riboms iki Rusijos. Žadama, kad kitų metų katalogas bus išskirtinis tuo, jog jame bus koncentruojamasi ties menininkais, jų praktikomis ir kiekvieno savita visata, o ne parodoje pristatomais kūriniais.
2017 metų meno bienalėje bus įgyvendintos trys esminės naujovės. Visos pusmetį trunkančios parodos metu, kiekvieną šeštadienį prie pagrindinio paviljono ‚Giardini“ ir „Sale D‘ Armi“, „Arsenale“, bus rengiami menininkų „Tavola Aperta“ (italų k. atviras stalas). Menininkai bus kviečiami papietauti kartu su publika ir pasidalinti mintimis apie savo darbą.
Kitas bendras bienalės projektas – menininkų praktikų archyvas. Nacionaliniuose paviljonuose pristatomų ir pagrindinėje parodoje dalyvauti pakviestų menininkų bus prašoma siųsti trumpus savo vaizdo įrašus iš studijų, ar kitų darbo vietų ir juose iliustruoti savo pasaulius ir darbo metodus. Šie vaizdo įrašai bus transliuojami bienalės puslapyje prieš parodą – taip žiūrovai bus kviečiama sužinoti daugiau apie bienalėje dalyvaujančius menininkus. Trečias projektas – „Unpacking My library“, ikvėptas 1931 m. publikuoto Walterio Benjamino teksto. Menininkai bus kviečiami sudaryti savo mėgstamiausių knygų sąrašus, taip bus sudaryta leidinių kolekcija, kuri atsispindės ir parodoje, ir kataloge.
Lietuvos kultūros tarybos sprendimu kitais metais Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvai atstovaus Šiuolaikinio meno centras, pristatysiantis Žilvino Landzbergo instaliaciją, į nuoseklų erdvinį pasakojimą jungiančią istorines nuorodas, archetipinius motyvus ir asmenines patirtis.
Žilvino Landzbergo kūryba apima įvairias medijas: skulptūrą, instaliaciją, animaciją, piešinius. Kiekvienu atveju menininkas tyrinėja ir akcentuoja skulptūriškąsias ir asociatyviąsias medžiagos, spalvos ir šviesos savybes, jo instaliacijos dažniausiai skirtos konkrečiai fizinei erdvei.
Žilvinas Landzbergas (g. 1979 m.) yra vienas ryškiausių ir aktyviausių lietuvių šiuolaikinio meno kūrėjų. 1998–2004 m. jis mokėsi Vilniaus dailės akademijoje, Skulptūros katedroje, 2005–2007 m. praleido podiplominių studijų rezidencijoje „De Ateliers“ Amsterdame. 2008 m. apdovanotas meno leidyklos „Thieme Art“ prizu. Nuo 2003 m. aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, yra surengęs solo parodas Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2015 m. ir 2008 m.), „Galerie Fons Welters“ Amsterdame (2013 m. ir 2007 m.), „TAG Gallery“ Hagoje (2012 m.), „kim?“ šiuolaikinio meno centre Rygoje (2011 m.), „Modern Art Oxford“ Oksforde (2005 m.).
Lietuvos atstovavimui Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje iš Kultūros rėmimo fondo lėšų skirta 187.000 Eur. Iš jų – 30.000 Eur pasirengimo darbams 2016 m. ir 157.000 Eur – projekto įgyvendinimui 2017 metais.
