Ketvirtadienį Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma Juozo Budraičio paroda „Mano Paryžius“, kuri atkreipia dėmesį į Paryžiuje užgimusį fenomeną – slampinėjimo (flâneurie) kultūrą. Individualus pasakojimas apie miestą kuriamas iš Juozo Budraičio 1979 m. sukurtų fotografijų, matytų prancūzų filmų, klausytų vinilinių plokštelių, asmeninėje bibliotekoje surinktų knygų.
Parodos kuratorė Margarita Matulytė pažymi, „kad į modernios kultūros ir meno sostinę įžengiame su neeiliniu interpretatoriumi, plačios kūrybinės veiklos asmenybe. Žinomas aktorius, diplomatas, fotografas, pasižymintis didele erudicija ir išlavinta estetine pajauta, atveria savo Paryžių. Jo fotografijos yra unikalus darinys iš tiesioginių refleksijų bei atminties sukaupto arsenalo – sutikti žmonės, žiūrėti filmai, klausyta muzika, perskaitytos knygos padeda užčiuopti genius loci pulsavimą, atidengia giluminius miesto struktūros sluoksnius. Nerimstančios slampinėtojo vaizduotės pagauti akimirkų blyksniai suteikia naujus orientyrus, nutiesia kontekstinius ryšius su epocha, plečia kultūros topografiją“.
Parodą lydi plati kultūros renginių ir filmų programa, kurioje dalyvauja rašytojas Valdas Papievis, filosofai Dalius Jonkus ir Nerijus Milerius, menotyrininkė Agnė Narušytė, kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė, kino edukologė Gintė Žulytė, kino kritikas Narius Kairys, kino žurnalistė Dovilė Raustytė, muzikuoja Dominyka Adomaitytė ir Tomas Usovas.
Prancūzų kino programą sudaro filmai, padarę įtaką Juozo Budraičio kūrybai. Keturis ketvirtadienius truksiantis peržiūrų ciklas prasidės Jean-Luco Godard’o kūriniu „Išsišokėlių gauja“ (1964), praplėtusiu Paryžiaus erdvių reprezentaciją kine. Prancūzų Naujoji banga neįsivaizduojama be šio kūrėjo, kaip ir Sovietų Sąjungos „atlydžio“ kultūra, kurioje brendo lietuvių aktorius.
Antroji peržiūra supažindins su kultiniu Henri-Georges Clouzot filmu „Atlyginimas už baimę“ (1953), kuriame meistriškai atliktas Yves Montand vaidmuo Budraičiui įsiminė ilgam. Trečiojoje peržiūroje bus rodoma Roberto Bressono juosta „Baltazaras“ (1966), įkvėpusi kontempliatyvaus kino kūrybai. Filmus lydės profesionalūs kino kritiko Nariaus Kairio, kino žurnalistės Dovilės Raustytės ir filosofo Nerijaus Mileriaus komentarai.
Prancūzų filmų peržiūrų ciklą papildys Juozo Budraičio režisuoti kūriniai „Atspindžiai“ (1978) ir „Paukščių miestas“ (1982) bei juos lydintis pokalbis su kūrybine grupe: režisieriumi Juozu Budraičiu, operatoriumi Algimantu Mikutėnu, dailininku Valentinu Antanavičiumi. Pokalbį moderuos kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė.
Parodą lydinčių renginių Vytauto Kasiulio dailės muziejuje programa (įėjimas į visus renginius yra nemokamas)
Kultūros vakaras. Rašytojo Valdo Papievio pokalbis su aktoriumi ir fotografu Juozu Budraičiu Spalio 6 d., ketvirtadienį, 16 val.
Filosofijos vakaras. Filosofo Daliaus Jonkaus paskaita „Egzistencinė filosofija ir jos meninė sklaida“ Paskaitoje filosofas aptars fenomenologines egzistencinės filosofijos ištakas, nagrinės Martino Heideggerio ir Jean-Paulo Sartreʼo žmogiškosios egzistencijos sampratas, pristatys svarbiausias egzistencinės filosofijos temas: kūną, susvetimėjimą, mirtį, absurdą, laisvę, pasirinkimą ribinėje situacijoje, analizuos, kodėl egzistencinei filosofijai buvo artima meninė raiška (literatūra, teatras, kinas). Spalio 18 d., antradienį, 18 val.
Fotografijos vakaras. Menotyrininkės Agnės Narušytės paskaita „Flâneur: nuo XIX a. Paryžiaus iki XXI a. Venecijos“ Flâneur arba slampinėtojo figūra atsirado XIX a. Paryžiaus gatvėse, tarsi specialiai jam pritaikytose Barono Hausmanno. Gatvės tapo teatru, o slampinėtojas – jo anoniminiu žiūrovu ir dalyviu. Ypatingi slampinėtojai buvo fotografai, iš kasdienybės tėkmės iškirptus fragmentus pavertę to neįsisąmoninto teatro mizanscenomis. Jų istorijas ir paseksime iki šių dienų, kai slampinėtojo vaidmuo radikaliai pasikeičia ir masiškai fotografuojamos asmenukės perkuria gatvę. Lapkričio 9 d., trečiadienį, 17 val.
Muzikos vakaras. Dominykos Adomaitytės ir Tomo Usovo koncertas „Paris ne finit jamais“ („Paryžius niekada nesibaigia“) Koncerte skambės prancūzų šansono pradininkų, jo puoselėtojų, tokių kaip Charles Trenet ir Edit Piaf, o taip pat moderniųjų klasikų, tokių kaip Sergeʼo Gainsbourgo ir kitų autorių, dainos. Kartu nuo 2011 m. koncertuojantis duetas ves klausytojus per XX a. Prancūzijos populiariosios muzikos istoriją, atliks kūrinius, atspindinčius šansono žanro gimimą Paryžiaus gatvėse, jo vystymąsi ir sąsajas su moderniąja kultūra. Lapkričio 24 d., ketvirtadienį, 17 val.
Kino programa
„Išsišokėlių gauja“ („Bande à part“, rež. Jean-Luc Godard, 1964). Prancūzų Naujoji banga. Pristato kino kritikas Narius Kairys. Franzas, Arturas ir Odilė susipažįsta anglų kalbos kursuose. Alaino Delono žvilgsnį turintis Franzas patraukia Odilės dėmesį. Pašiepdamas žanrines gangsterių filmų konvencijas, pasitelkdamas Paryžiaus erdvių kinematografiškumą, Godard’as sukūrė savitą atmosferą septintojo dešimtmečio plėšikų veiksmui. Spalio 20 d., ketvirtadienis, 18 val.
„Atlyginimas už baimę“ (Le salaire de la peur, rež. Henri-Georges Clouzot, 1953). Vyriškumas kine. Pristato kino žurnalistė Dovilė Raustytė. Kažkur, Amerikos pietiniame užkampy, korporacijų įkurta kolonija – puiki priebėga neaiškaus plauko avantiūristams. Iškankinti nuobodulio, nedarbo, vyrai ryžtasi pelningam ir pavojingam naftos kompanijos pasiūlymui – ypač jautrių sprogmenų pergabenimui. Įtemptos trys dienos padės pervertinti ne tik keturių vyrų savybes, bet ir taps gyvybiškai lemtingos. Įtampos prisodrinta drama, režisieriui Clauzot pelnė pasaulinę šlovę. Spalio 27 d., ketvirtadienis, 18 val.
„Atspindžiai“ (rež. Juozas Budraitis, 1978) ir „Paukščių miestas“ (rež. Juozas Budraitis, 1982). Pokalbis su kūrėjais: režisieriumi Juozu Budraičiu, operatoriumi Algimantu Mikutėnu, dailininku Valentinu Antanavičiumi. Pokalbį moderuoja kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė.
„Atspindžiai“ yra diplominis Juozo Budraičio režisūrinis darbas, paremtas rašytojo Ivano Bunino Paryžiuje sukurta novele „Kupriaus romanas“. Kupriaus išgyvenimai perteikiami ekperimentinėmis kino formomis, pirmenybę teikiant vaizdui. Jurijaus Olešo novelės „Meilė“ motyvais paremtam filmui „Paukščių miestas“ yra svarbi ne tik tarp dviejų jaunuolių užgimusi meilė, bet ir kitos būsenos: abejonė įsitikinimais, regimu, matomu, pažintu pasauliu. Dėmesys detalėms, neįprastos montažinės jungtys, skirtingų juostų technika, archyvinė medžiaga atskleidžia netradicinio, eksperimentinio kino patirtį. Lapkričio 3 d., ketvirtadienis, 18 val.
„Baltazaras“ (Au Hasard Balthazar, rež. Robert Bresson, 1966). Religinis Bressono kinas. Pristato filosofas Nerijus Milerius. Roberto Bressono šedevras pasakoja apie asilą Baltazarą, kuris keliauja iš rankų į rankas, tai pas malonų šeimininką, tai pas žiaurų. Asilas Baltazaras – atpirkimo gyvulys, kenčiantis už žmonių nuodėmes, tačiau garbingai sutinkantis savo lemtį. Bressono netradicinis požiūris į kompoziciją, muziką bei naratyvą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo visai paprasta istorija, sukuria tyrą sielos transcendencijos parabolę. Lapkričio 10 d., ketvirtadienis, 18 val.
Kino programą kuruoja VšĮ „Meno avilys“. Kino filmų programą sudarė: Mantė Valiūnaitė, Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Edukacinė programa – Gintė Žulytė. Filmų vertimai – Austė Zdančiūtė, Narius Kairys.
