Kaip pranešė savivaldybė, paminklo J.Basanavičiui idėjų kartu su sprendimais, kaip būtų galima sutvarkyti aikštę prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos, buvo laukiama iki sausio 10-osios. Darbus vertino ekspertų komisija, sudaryta iš skulptorių, architektų, istorikų, paveldosaugininkų.
Siekiant atrinkti geriausią projektą, komisijai buvo skirta užduotis įvertinti architektūrinius, meninius, technologinius, paminklų apsaugos bei kitus specifinius sprendinius. Buvo vertinama skulptūros idėjinių ir plastinių sprendimų meninė kokybė, idėjos originalumas, kontekstualumas, t.y. skulptūros ir architektūros sprendinių ansambliškumas ir dermė su istorine aplinka, taip pat projekto ekonominis pagrįstumas.
Tarp 16 darbų nebuvo Nacionaliniame muziejuje saugomo tarpukario skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus maketo, pagal kurį anksčiau svarstyta kurti paminklą ir kurį ketino paremti koncernas „MG Baltic“.
Kaip BNS sakė Vilniaus mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas, tikimasi, jog geriausi darbai bus paskelbti dar sausio mėnesį. Pirmosios vietos laimėtojui ketinama skirti 5 tūkst. eurų, antrosios – 4 tūkst. eurų, trečiosios – 3 tūkst. eurų. Dvi paskatinamosios premijos – po 2,5 tūkst. eurų atiteks užėmusiems ketvirtą ir penktą vietas. Paminklo atlikimo ir sutvarkymo projekto rengėjai bus atrinkti iki pavasario neskelbiamų derybų metu.
Komisijos pirmininkas, skulptorius profesorius Gediminas Karalius BNS sakė, kad savo sprendimą, kurie kūriniai geriausi, ekspertai savivaldybei jau pateikė. Pasak jo, skirtas mėnuo buvo per trumpas laikas, kad būtų galima visiškai objektyviai atrinkti geriausius darbus.
„Mes lyginome su R.Jakimavičiaus darbu – ar geriau, ar ne. Vargu ar ką nors geriau galėjo pateikti. Rezultatai ne kažin kokie“, – teigė menininkas, paklaustas, kurių menininkų darbai komisijai pasirodė geriausi.
Anot skulptoriaus, tarp keliolikos pateiktų projektų buvo ir „visai nevertintinų“.
Jo nuomone, pakoregavus kai kuriuos darbus jų pagrindu skulptūra ir kiti aikštės sprendimai galėtų atsirasti. Jis taip pat pridūrė, jog grįžus prie idėjos statyti skulptūrą pagal R.Jakimavičiaus darbą, be kita ko, kiltų dilema ir dėl autorystės, kadangi tarpukario menininko darbą interpretuotų jau šiuolaikinis skulptorius.
Sutvarkyti aikštę ir atidengti skulptūrą planuojama iki 2018 m. spalio 23-iosios, kai bus minimos J.Basanavičiaus gimimo 167-osios metinės. Savivaldybė po diskusijų ir ginčų J.Basanavičiui įamžinti pasirinko aikštę priešais filharmoniją, nors Kultūros ministerija ir kai kurie ekspertai kaip tinkamiausią vietą tokiam memorialui Vilniuje įvardijo Konstantino Sirvydo skverą.
Savivaldybė motyvuoja, kad aikštė pasirinkta dėl vieno svarbiausių įvykių Lietuvos nepriklausomybės istorijai – čia 1905-aisiais vykusio lietuvių atstovų suvažiavimo, t.y. Didžiojo Vilniaus Seimo.
Dėl J.Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos. Peripetijos dėl J.Basanavičias paminklo vietos, kaip skelbta žiniasklaidoje, gali sietis ir su teisėsaugos atliekamu politinės korupcijos tyrimu. Jame įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. Tačiau teisėsauga išsamesnės informacijos apie minėto tyrimo detales kol kas nėra pateikusi.
J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.
