Paroda – tarp realybės ir fikcijų
KKKC erdvėse pristatomą Tbilisio šiuolaikinio meno centro kuruojamą projektą „Spying Future/Spėjant ateitį“ sudaro ekspozicijose įvairiai rakursais natūraliai persipinančios ir komponuojamos temos bei siužetai. Daugiabriaunė paroda atveria galimybes pažinti šiuolaikinio Gruzijos meno raidą ir koncepcijas, menininkų statusus, jų evoliuciją visuomenėje.
„Kaukaziečiai šiam projektui rengėsi atsakingai – buvo atvykę į Klaipėdą apžiūrėti ekspozicijų salių. Jas išvydę iškart nusprendė, kad paroda svyruos tarp realybės ir fantastikos – grafikai, rašytojai, dizaineriai, fotomenininkai, architektai, muzikos kūrėjai reflektuos ateitį atsispirdami nuo dabarties“, – kalbėjo KKKC vadovas menotyrininkas Ignas Kazakevičius.
Uostamiesčio rūmų erdvėse, kurios gruzinų menininkams priminė kosminį erdvėlaivį, dabar karaliauja šiuolaikinei fantastikai artimi žanrai. Sugretindami asmeninės ir kolektyvinės patirties klodus kūrinių autoriai savitai žvelgia į nūdienos aktualijas ir ateities perspektyvas, siekia, kad žiūrovai jas irgi pajustų ir drauge išgyventų žvelgdami į jų darbus.
Pristatomoje parodoje dominuoja Gruzijos kasdienybei būdingos šiuolaikinės kultūros vaizdiniai, animacijos, daugelyje kūrinių atsispindi įvairios menų sąveikos ir kūrėjų bendradarbiavimo strategijos. Jų įžvalgos laike ir erdvėje – tarsi šuolis per chaoso ir absurdo fantazijos liūną į kitokį pasaulį.
„Kuriamas pasaulis materijos ir dvasios lygmenyje dar neegzistuoja, bet menininkai tarytum orakulai visada galvoja ir spėlioja, koks jis galėtų būti. Projektas „Spying Future“ – dabarties ir nujaučiamo rytojaus vaizdinių koliažas“, – taip šiuolaikinio gruzinų meno ekspoziciją apibūdina vienas jo šio projekto kuratorių Koka Ramišvilis.
„Paroda, kurioje susiduria realybė ir fikcijos, išgalvotos ir tikrosios istorijos, be kita ko, atspindi ir pasikeitusią viduriniosios gruzinų menininkų kartos vizualinę kalbą – nuo tradicinės, piktografinės iki tarpdisciplininės“, – teigia I.Kazakevičius.
Nyksta savanos ir žydros lagūnos
Fotomenininko Givio Guledanio triptike atsiveria apokaliptiniai pasaulio ateities vaizdai – Afrikos liūtus, tigrus, žirafas, dramblius, kuriems veikiausiai jau pritrūko vietos Afrikos savanose, jis apgyvendino Tbilisio daugiabučių namų rajone.
Garso menininko Dimos Dadianio instaliacijai „Ateities Ping Pong“ prireikė stalo teniso inventoriaus – ironiškai siedamas praeitį ir ateitį savo kūrinyje jis mėgina jungti sportą ir muziką.
Kitoje įspūdingų tūrių instaliacijoje pasaulio ateities vizijas ryškiomis spalvomis perteikęs Mamuka Džaparidzė mūsų planetą regi kaip švarų, civilizacijos atliekomis neužterštą didžiulėje žydroje lagūnoje skendintį archipelagą.
„Kviečiu atsikvošėti – kasdien ir nuosekliai naikindami pirmapradį Žemės grožį, viską urbanizuodami, konfliktuodami su gamta, visur ieškodami priešų, o ne draugų, kariaudami, naikiname ir pasaulį, ir save“, – neteršti žydrosios lagūnos ragina M.Džaparidzė.
Parodos lankytojai ir patys galėjo simboliškai prisidėti prie menininkų skelbiamos pasaulio gelbėjimo nuo katastrofų, suiručių ir kitokių globalinių sumaiščių akcijos – M.Džaparidzės paraginti glostė žydrus gaublio formos rutulius.
Viena tokį gaublį savo rankomis sušildė uostamiestyje viešėjusi Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadzė su savo palydovais. KKKC rūmuose ją pasveikino parodą aplankęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
„Tbilisio šiuolaikinio meno centras vienija kūrybingus ir aktyvius įvairių krypčių Gruzijos menininkus – jie irgi yra mūsų šalies ambasadoriai“, – atidarydama parodą „Spying Future“ pažymėjo K.Salukvadzė.
Žmogaus, gamtos ir visatos santykius, naujų technologijų įtaką, kosmologijos, alternatyvios realybės idėjas savo kūriniuose filosofiškai apmąsto Nino Sekniašvili, Manucharas Okrostvaridzė, Tornike Chapozė, Koka Ramišvilis, seserys Ana ir Tamara Chaduneli, Irina Džibuti ir kiti gruzinų meno projekto autoriai.
Laiko slinktis ir tapatybės permainos fiksuojamos plačiame socialiniame ir geopolitiniame kontekste. Šiuolaikinio meno kūrėjų darbuose – etnografijos, kultūros paveldo motyvai, šiuolaikinio dizaino, mados atšvaitai.
Dar viena gruzinų meno paroda
Skulptorius Mamuka Samkharadzė, kaip du vandens lašai panašus į garsaus Eimunto Nekrošiaus spektalio herojų tapytoją Niką Pirosmanį, KKKC salėje surengė performansą – žiūrovus kvietė statyti ateities miestą.
Aprūpinti moliu, įrankiais ir prijuostėmis svečiai atsiliepė – ant pakylos kartu su menininkais formavo plytas, o paskui iš jų kaip mandalą dėliojo savo svajonių miesto statinius – bokštus ir piramides.
Gal ir ne viskas pavyko, kaip buvo sumanyta, tačiau nuoširdžiai stengėmės. Gruzinų menas dar nėra galutinai atsižegnojęs nuo slogios praeities, kausčiusios ankstesniosios kartos vaizduotę, mums reikia ryžtingiau žengti pirmyn“, – sakė pagrindins projekto kuratorius, Tbilisio šiuolaikinio meno centro vadovas Wato Tseretelis.
Dar viena pažintis su Gruzijos menu laukia vilniečių – Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „ARKA“ kitą savaitę pristatoma šios šalies atstovių Ninos Chakvetadzės ir Bubos Arabuli tapybos paroda „Greit pavasaris“.
Abi menininkes sieja ilgametė draugystė – kartu mokėsi vaikų dailės mokykloje, po to baigė tapybos studijas Tbilisio dailės akademijoje. Jų kūrybą vienija šiltų jausmų ir emocijų raiška, ilgesio, melancholijos ir meilės temos.
„Puikių Gruzijos viduriniosios kartos dailininkių paroda – dar vienas būdas pasidalinti su ypač mylimais lietuviais dalele šilumos ir gražiais jausmais“, – kalbėjo gruzinų meno projektams Lietuvoje išskirtinį dėmesį skirianti K.Salukvadzė.
Tapytoja ir knygų iliustratorė N.Chakvetadzė – viena populiariausių Gruzijos menininkių. Tbilysyje jos įkurta galerija „Noča“ pristato šiuolaikinį meną. Kūrėja išgarsino svajingi personažai – plačiaakiai vaikai, mieli senoliai, liūdnosios pelėdos.
N.Chaktevadzės tapyba žiūrovus gražina į vaikystę, primena malonų laiką, praleistą su močiutėmis ir seneliais. Jos braižo, pasak K.Salukvadzės, niekada nesupainiosi su kitų autorių kūriniais ir stilistika – darbai ryškiai išsiskiria.
B.Arabuli – šiuolaikiško stiliaus tapytoja, supinanti mistiką ir realybę, praeitį ir dabartį, žinoma kaip efektingų kontrastų kūrėja. Ši menininkė meistriškai šuoliuoja per visas epochas neprarasdama ryšių su savąja tapatybe ir praeitimi.
