Keramikė D.Vanagaitė-Belžakienė penktojoje personalinėje parodoje pristato objektus, susijusius su pastaruoju metu ją vis labiau dominančiomis socialinėmis aktualijomis.
„Kontrastingų baltos ir juodos spalvų objektuose liečiamos skaudžios, šiuolaikinio pasaulio atspindžiais grįstos temos, žadinančios vaizduotę keraminių medžiagų – molio, gipso ir antikvarinių daiktų, detalių derinių žaidimais“, – sakė menotyrininkė Rūta Marija Purvinaitė.
Objektus vienijantis parodos pavadinimas byloja apie asmenybės nykimą, socializacijos padarinius ir primena fundamentaliosios estetikos priešpriešą, tobulumą priešpriešinant netobulumui.
Kūriniuose vyraujanti menininkės sukurta lašo, burbulo forma perspaudžiama ar įspraudžiama į žmogaus kasdienėje buityje naudotus, jau antikvariniais tapusius daiktus, prietaisus ar atskiras jų detales.
Blizgūs ar matiniai keramikos, gipso formų paviršiai gretinami su daiktais, praėjusio laiko liudininkais, neslepiant ant jų užneštos laiko patinos.
„Kūriniuose keliami daugiaprasmiai egzistenciniai klausimai. Pavyzdžiui, objektas „Žodžiai“. Jam panaudota juoda praėjusį amžių menanti rašomoji mašinėlė ir įprastinėje lapo vietoje besidriekiantis baltas burbulas. Kūrinys primena žodžio nuvertėjimą, šiuolaikinių technologijų nulemtą bereikšmių žodžių srautą“, – pažymėjo R.M.Purvinaitė.
Objektas „Tas nepakeliamas būties lengvumas“, vaizduojantis burbulą-lašą-gyvybę, perspaudžiamą „gyvenimo“ agregato, ar kūrinys „Nesudaužyk mano širdies“, kuriame širdies simbolį spaudžia svarmuo, byloja apie gyvenimus, kuriuos keičia sutraukyti socialiniai ryšiai.
Keramikė D.Vanagaitė-Belžakienė baigė Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetą.
Nuo 1990 metų dalyvauja parodose, tarptautiniuose simpoziumuose.
Nuo 2001-ųjų ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, už kūrybinius pasiekimus pelnė meno kūrėjo statusą. (LS)
