Vilniaus savivaldybėje praėjusią savaitę paminklo J.Basanavičiui konkurso nugalėtoju paskelbtas skulptorių Gedimino Antano Sakalio, Gedimino Piekuro ir Algirdo Rasimavičiaus projektas.
J.Basanavičius vaizduojamas einantis atlapu paltu, įsikišęs ranką į kišenę.
Net konkurso komisijos pirmininkas Gediminas Karalius pripažino, kad lietuvių tautos žadintojas primena sovietmečiu prie Rotušės stūksojusio lietuvio bolševiko Vinco Mickevičiaus-Kapsuko statulą.
Bet jis ir kiti architektai pritarė konkurso rezultatams sakydami, kad pagal šį projektą J.Basanavičius gerai atrodo iš visų pusių, yra atpažįstamas.
Nesuprato angelo prasmės
O štai skulptoriaus N.Kavaliausko ir architekto R.Vyšniausko idėja – išdidžiai stovintis patriarchas ir jam į parankę įsikibęs moteriškos lyties angelas su dideliais sparnais – liko nesuprasta.
Tačiau menininkai sakė, kad kolegos, paskelbus konkurso vietas, nežinoję, kuriems kokios skirtos, sveikino juos su trečiąja vieta. „Negalėjo patikėti, kad atsidūrėme paskutinėje vietoje“, – juokėsi kūrėjai.
Jų J.Basanavičius niekuo nepriminė nei V.Mickevičiaus-Kapsuko, nei Lenino, nei išstypusio revoliucionieriaus su vėliava rankose (panašus buvo 3-iąją vietą konkurse laimėjęs projektas).
Tačiau komisijos nariams liko neaišku, kuo čia dėtas angelas, ir dar moteriškos lyties.
R.Vyšniauskas sakė, jog kažkuriam komisijos nariui esą užkliuvusi ir „pernelyg žydiška“ J.Basanavičiaus nosis.
Net neskaitė paaiškinimų
Menininkai aiškinamajame rašte buvo detaliai paaiškinę savo idėją.
„Vėliau man vienas komisijos narių prisipažino, kad to rašto net neskaitė. Na, tai kokio gi čia lygio konkursas?“ – stebėjosi architektas R.Vyšniauskas.
Jis ir skulptorius N.Kavaliauskas „Sostinės“ žurnalistui atskleidė, ką jie norėjo pasakyti pavaizduodami porą – J.Basanavičių su angelu.
„J.Basanavičiaus gyvenime svarbų vaidmenį suvaidino jo žmona Čekijos vokietė Gabriele Eleonora Mohl. Ji buvo tarsi jo mūza, palaikė vyro žygius išlaisvinti Lietuvą.
Jam ji buvo svarbi, nors anksti mirė, kartu pragyveno tik 5 metus, bet J.Basanavičius antrąkart nevedė. Meilė, laisvė – pagrindiniai paminklo simboliai“, – aiškino R.Vyšniauskas ir N.Kavaliauskas.
Ieškos kelių į Bulgariją
Nuriję pralaimėjimo kartėlį konkurso paskutiniokai sulaukė dviejų žinomų vilniečių – scenaristo Prano Morkaus ir paveldosaugos eksperto Petro Kanevičiaus – palaikymo.
Ne tik moralinio. Menininkams draugai patarė užmegzti ryšius su Bulgarija ir pasiūlyti J.Basanavičiaus ir angelo paminklą šiai šaliai.
Gyvenimas Bulgarijoje užėmė svarbią vietą Lietuvos patriarcho gyvenime. Jis su pertraukomis ten gyveno nuo 1880 iki 1904 metų. Dirbo gydytoju, buvo vietinių žmonių labai gerbiamas ir vertinamas, gilinosi į šalies istoriją. Buvo paskirtas net Bulgarijos kunigaikščio Ferdinando rūmų gydytoju.
J.Basanavičius net paskelbė teoriją, esą lietuviai kilę iš senovės trakų tautos, gyvenusios dabartinėje Bulgarijos teritorijoje.
Kurortiniame Varnos mieste prie Juodosios jūros ir Lomos mieste prie Dunojaus yra gatvės, pavadintos daktaro Basanavičiaus (ul. Basanovičia) vardu. Kuriame nors iš šitų miestų galėtų stovėti ir vilniečių sukurta skulptūra.
Stebino konkurso sąlygos
„Konkurso sąlygos buvo tokios, kaip viešiesiems daiktų ar paslaugų pirkimams – daug smulkmeniškos biurokratijos, kuri neleido pasireikšti meninei išmonei, trukdė rasti gerus estetinius sprendimus“, – tikino N.Kavaliauskas.
Konkurso dalyviai privalėjo pristatyti pažymas, kad per pastaruosius 5 metus nėra teisti, neturi skolų. Ir būtina sąlyga – kad per pastaruosius 3 metus būtų sukūrę meninį projektą viešojoje erdvėje.
„Skulptorius ir architektas, tegul ir genialų projektą būtų pasiūlęs, bet jei nesukūręs nieko viešajai erdvei per pastaruosius 3 metus, negalėjo dalyvauti konkurse“, – stebėjosi N.Kavaliauskas.
Dar vykstant konkursui grupė menininkų ir kultūrininkų kreipėsi į Vilniaus savivaldybę ragindami nutraukti konkursą, nes tarp siūlomų projektų buvo meniškai silpnų darbų, o konkurso sąlygos – pernelyg biurokratiškos.
Konkurso sąlygų kritika iš dalies pasitvirtino – jam pasibaigus sostinės meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad nė vienas konkurso dalyvis tinkamai neužpildė dokumentų, todėl J.Basanavičiaus skulptūros biudžeto lėšomis nebus galima statyti – reikės ieškoti privačių rėmėjų.
