Nuo Kinijos vingiavęs senasis Šilko kelias, kurio istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų, kadaise buvo Rytų ir Vakarų kultūrų, ekonomikos mainų arterija, kreipusi prekeivius keliauti upėmis, keliais, kalnų takeliais ir slėniais. Palei palei Šilko kelią besidriekiančiuose regionuose palikta daug istorinių lobių.
Kinijos menininkų desantą šiltai pasveikinęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas iš pradžių prisiminė imperiją juosusią didžiąją sieną, Konfucijų, paraką, šilką, kitokius visam pasauliui reikšmingų kinų atradimus, o paskui prisipažino: „Ši paroda iš tikrųjų laužo tradicinius stereotipus, keičia mūsų supratimą apie Kiniją“.
Nors didinga Kinijos civilizacija ir kultūra klestėjo tuomet, kai Europos kraštuose istorijos laikrodis dar net nebuvo pradėjęs tiksėti, Pekino meno galerijų asociacijos vadovas Xin Dong Chengas per parodos pristatymą labiau gręžėsi ne į praeitį, o į dabartinį savo šalies gyvenimą ir kinų santykius su pasauliu.
„Nuoširdžiai stengiamės, kad ši ekspozicija atspindėtų dinamiškas permainas įvairiose srityse, kurias kinų šiuolaikinio meno kūrėjai, atsispirdami nuo tradicinių vertybių, fiksuoja savo darbuose“, - kalbėjo pagrindinis parodos „Kas aš? 798 įspūdžiai“ kuratorius Xin Dong Chengas.
Parodos atidarymo iškilmėse dalyvavęs Kinijos ambasados Lietuvos pirmasis sekretorius Tao Dingas džiaugėsi galimybe pristatyti šiuolaikinį kinų meną. Pasak jo, pirmasis toks projektas Baltijos šalyse gražiai įprasmino 25-ąsias Kinijos ir Lietuvos diplomatinių ryšių užmezgimo metines.
Kinijos menininkų delegaciją nustebino daugiakalbio ekonomikos žurnalo „Jūra-More-Sea“ redaktorė klaipėdietė Zita Tallat Kelpšaitė, daug dėmesio skirianti globaliam jūrų ir geležinkelio transporto logistikos projektui „Naujasis šilko kelias“ - žurnalistė Xin Dong Chengui įteikė naujausią jau ir kinų kalba leidžiamo savo žurnalo numerį.
KKKC salėse eksponuojami pripažintų Kinijos kūrėjų ir meno rinką dar tik bandančių užkariauti jaunųjų menininkų darbai. Net trijų kartų šiuolaikinio kinų meno atstovai pristato tapybą, fotografiją, keramiką, skulptūrą. Jų kūryba toli gražu neapglėbia visų didžiulės šalies meno tendencijų ir reiškinių įvairovės, bet atskleidžia bent jau dalį jo evoliucijos.
„Parodą simboliškai pavadinta 798-osios meno zonos arba galerijų miestelio, įkurto Pekino pakraštyje, apleistoje karinėje įmonėje, vardu. Ten kunkuliuoja įdomus gyvenimas. Pokyčius Kinijos mene tapatiname visuomenės raida, savarankiškai plėtojamų kultūros segmentų istorija - kontrastinga, pulsuojančia, nenuspėjama“, - aiškino Xin Dong Chengas.
Pastarojo šimtmečio Kinijos virsmai išties stulbina: senosios imperijos žlugimas, Mao Dzedongo komunistinės revoliucijos šėlsmas, po to – ryžtingas posūkis į globalią valstybę. Reikšmingos politinės, socialinės, ekonominės reformos neatpažįstamai pakeitė šios šalies visuomenę, atvėrė naujus kelius bei raiškos galimybes ir menininkams.
KKKC vadovas menotyrininkas Ignas Kazakevičius, ne kartą viešėjęs Pekine, pastebėjo, jog Kinijoje dabar vyksta tokie patys procesai kaip ir Lietuvoje: „Nutolę nuo ideologizuoto meno kinai eksperimentuoja, ieško naujų meno koncepcijų, technologijų ir raiškos galimybių, įvairiais aspektais tyrinėja juos supančią aplinką, žmogiškosios egzistencijos būsenas. Tik mastai ten visiškai kitokie - įspūdingos architektūros pastatuose kiekvieną mėnesį atidaromos vis naujos meno galerijos“.
Klaipėdoje žiūrovai išvydo subtilia ironija persmelktos menininkų Weng Fen ir Wang Ningde fotografijas, mitologizuotai perteikiančias Kinijos kasdienybę ir permainas. Feng Zhengjie ir Xue Song atskleidžia dar neregėtus įvaizdžius. Parodoje eksponuojami kūriniai žadina smalsumą, norą geriau pažinti ir giliau suvokti kinų gyvenimą bei jo atspindžius mene.
Kinijoje, kur milijonierių bendruomenė jau prilygsta ko ne visai Rytų Baltijos šalių gyventojų populiacijai, domūs procesai vyksta ir meno rinkoje. Kinų panda demonstruoja savo raumenis prestižinėse pasaulio galerijose - Pekino turtuoliai ten pristatomus garsiausių šiuolaikinio meno kūrėjų darbus nedvejodami perka urmu, aukcionuose šluoja Vakarų Europos meno šedevrus.
„Menininkai irgi netrypčioja vietoje – kryptingai ir disciplinuotai veržiasi į pasaulį įvertindami ir savo galimybes, ir permainingą meno rinką. Valstybė aktyviai remia tokį kinų kultūros produktų eksportą į kitas šalis kaip itin reikšmingą šalies įvaizdžio formavimo ir pristatymo projektą. Vakarų Europai šiuolaikinis kinų menas pažįstamas geriau nei Šiaurės ar Rytų regionų šalių gyventojams“, - pažymėjo I.Kazakevičius.
Talentingiausių profesionalių Kinijos menininkų darbai nėra pigūs vakarietiškos ar kitokios kultūros pakaitalai. Saviti ir dinamiški, kontrastingos šalies tapatybę atspindintis kinų kūriniai - išskirtinis reiškinys tarptautiniame kontekste.
KKKC Parodų rūmai. Pekino meno galerijų asociacijos paroda „Kas aš? 798 įspūdžiai“. Veiks iki liepos 16 d.
