Seminaro dalyviams skiriamos teorinės paskaitos, kūrybos prezentacijos, parodos, meistriškumo dirbtuvės, fotografų darbų peržiūros, dokumentinių filmų seansai, naktinės projekcijos Nidos viešosiose erdvėse, fotografinių leidinių mugė.
Autoriai turės galimybę pristatyti savo leidinius, jais prekiauti, mainyti ar dovanoti, dalinti autografus. Bus gausu ir neplanuotų malonių įvykių, neformalių susitikimų su seminaro lektoriais ir svečiais.
Šiemetinio renginio metu pirmą kartą bus įteikta Neringos savivaldybės mero premija. Ši savivaldybė nusprendė taip įvertinti fotografus ir atsidėkoti jiems už ilgalaikį bendradarbiavimą ir nuoseklų krašto garsinimą.
Vėl rengiamas konkursas „Fotografuojame Nidoje 2017“. Konkurso dalyviai pelnys specialius prizus.
Pirmoji seminaro diena – dar ne akademinė, nes joje nėra paskaitų, viešų diskusijų. Ši diena skirta įsibėgėjimui, todėl ją turiningai užpildė daugiadienių meninių dirbtuvių bei „portfolio“ peržiūrų pradžia. Šiuos sambūrius vainikuoja moderniška santrumpa „Portfo.LT“.
Tai – tęstinis fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ organizatorių, viešosios įstaigos „Šviesos raštas“ projektas, siekiantis sujungti ilgametę fotografijos eksponavimo ir publikavimo užsienyje patirtį, kontaktus, fotomeno rinkos mechanizmų žinias, šiandieninių technologinį potencialą. Taip pat svarbu populiarinti lietuvių fotomeną tarp sprendimo galią turinčių autoritetingų kuratorių, leidėjų, muziejininkų, kolekcionierių.
„Portfo.LT“ yra tikslinės portfolio peržiūros, kurios vyksta dviem etapais. Pirmame etape specialiai sukurtoje Lietuvių fotografijos duomenų bazėje internete kviestiniai fotografijos kuratoriai, fotoredaktoriai susipažįsta su Lietuvių fotografų darbais, o antrame – atvykę į Lietuvą susitinka su lietuvių autoriais klasikinėse portfolio peržiūrose.
Šiemetinis seminaras dar aiškiau įsitvirtina dviem pagrindiniais adresais. Teorinei arba sėdimajai daliai skiriama ne pirmus metus rekonstrukcijos laukianti „Agilos“ salė, o kūrybinėms dirbtuvėms – Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijos paviljonas, esantis šviesaus atminimo dailininko Eduardo Jonušo gatvėje.
Pirmąja tarpdisciplininių kūrybinių dirbtuvių viešnia tapo prancūzų kilmės Vokietijos atstovė Claire Laude (gim. 1975 m.). Ji savo meistrystės programą pavadino „De-Konstrukcija“. Profesionali architektė egzistuojančią architektūrą ir aplinką savo užsiėmimuose naudoja kaip atspirties tašką tirti atminties temas.
Nidos erdvėse Claire Claude taip pat ieško struktūrų, kurios rodo žmonių prisitaikymą pastate ar aplinkoje. Menininkė siekia rasti, sukurti naują kontekstą žmonių adaptacijos (prisitaikymo) struktūrai. Dirbant su rasta medžiaga yra nagrinėjamas paviršiaus ir erdvės santykis.
Užsiėmimų tikslas – sukurti tarpdisciplininę erdvinę-fotografinę instaliaciją. Originali kūrėja savo fotografinius darbus yra eksponavusi beveik keturiasdešimtyje parodų, sukūrusi įdomių naktinių projekcijų įvairiuose Europos miestuose.
Beveik visą seminaro laiką veiks žymaus fotomenininko Gintauto Trimako analoginės (t.y. ikiskaitmeninės) fotografijos dirbtuvės. Jose dirbama pasitelkiant alternatyvius procesus. Dalyviai jau turi turėti patirties dirbant su analogine fotografija, taip pat iš anksto pasiruošti negatyvus, kurie bus naudojami užsiėmimuose.
Žada būti įdomios originalaus leidybos dailininko bei fotomenininko Gyčio Skudžinsko knygos meno ir gamybos dirbtuvės. Jų dalyviai susipažįsta su esminiais knygos konstravimo bei komponavimo principais bei metodais. Užsiėmimų tikslas – kad kiekvienas dalyvis per tris darbo dienas sukurtų preliminarų savo fotografijų serijos knygos maketą. Supažindinama su pamatiniais fotografijos knygos komponentais. Tokiais, kaip knygos formatas, popieriaus pasirinkimas, įrišimas. Pasirenkamas ir fotografijos dydžio santykis knygos puslapio formate. Svarbus vaizdo, teksto ir pauzių santykis.
Kaip rašė 2004 metų almanacho „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien“ įvade Skirmantas Valiulis, „šiandieninė fotografija vis daugiau kelia klausimų, negu duoda atsakymų. Ji labai išplėtė savo įtakos sferą ir pati tapo vis sunkiau klasifikuojama bei sunkiai sutalpinama net į plačiausius – atspindžio ir įvaizdžio – rėmus.“
Be abejo, apie tai bus plačiai diskutuojama ir šiemetiniame Nidos seminare. Nesustabdomi pokyčiai vyksta ir kitose meno srityse. Kaip sakė per Lietuvos radiją Tomas Venclova, 2014 metų „Poezijos pavasario“ laureatas, menas keičiasi nebūtinai į gerąją pusę: „Menas iš viso labai pasikeitė. Aš dažnai sakau: tapybos nebėra – yra instaliacijos, muzikos faktiškai nebėra – yra arba „Eurovizijos“, arba labai jau radikalūs eksperimentai, kurių nelabai kas klausosi.
Literatūros irgi nebėra, nes, sakysime, literatūra didele dalimi virto kamerine arba ir kitokia – ezoterine, uždara, mums mažai kam prieinama ir, tiesą pasakius, mažai kam reikalinga. Poezija labai paplito, daug kas ją rašo, bet pasidarė sunku atskirti – kas gerai, o kas blogai. Ji virto mėgėjišku užsiėmimu pačių poetų tarpe. Daug tekstų rašoma. Deja, nežinia kam ir nežinia kodėl. Mano manymu, poezija turi atlikti visuomeninį vaidmenį.“
Ar nebūtų galima panašiai pasakyti ir apie šiandieninę fotografiją?
Atvykę į Nidą, visada laikomės vieno ritualo: pakylame į Parnidžio kopą su Saulės laikrodžiu. Taip verta daryti, kad būtų galima iš vieno taško apžvelgti ir Kuršių marias, ir Baltijos jūrą. Pernai labai maloniai nustebino iš laikrodžio papėdės sklindanti ilgesinga smuiko melodija. Griežė vienišas žilaplaukis muzikantas, o „Ave, Marija“ toli nuvilnijo per kopas.
Deja, šiemet pušelių paunksmėje smuikininko nepamatėme ir jo melodijos neišgirdome. Tačiau laikrodžio papėdėje vėl perskaitėme užrašą, įrėžtą akmens plokštėje lotyniškai ir lietuviškai: „Lucem demonstrat umbra“ – „Šviesą parodo šešėlis“. Juk ir fotografija atsiranda iš šviesos ir šešėlių žaismo. To pasitikrinti dar kartą ir atvykome į gamtos stebuklą – Kuršių neriją.
