Kūrybos kraitis išnyko be pėdsakų
Paroda „Kelionė į saulė“, skirta vienam iškiliausių tarpukariu Nidoje veikusios menininkų kolonijos atstovui E.Mollenhaueriui (1892–1963), surengta Prano Domšaičio galerijos ir Liuneburge (Vokietija) įsikūrusio Rytprūsių krašto muziejaus darbuotojų pastangomis.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje E.Mollenhaueris su šeima, kaip ir kiti Nidos gyventojai, buvo priverstas trauktis į Vokietiją. Dailininkas paliko ne tik savo paveikslus, bet uošvio Hermanno Blode's viešbutyje sukauptą įspūdingą čia kūrusių Rytprūsių menininkų kūrybos rinkinį.
Kur dingo Nidoje nutapyti paveikslai, kuriais buvo nukabinėtos H.Blode's viešbučio sienos? Jų likimas neaiškus – gal sunaikinti, o gal kur nors buvo paslėpti vietiniams gyventojams sprunkant iš Kuršių nerijos.
Paveikslų pėdsakų visur ieškojusi dailininko duktė Maja Ehlerman-Mollenhauer, kiti Rytprūsių kultūros paveldo tyrinėtojai nemano, kad Nidoje molbertus skleidusių tapytojų drobės išliko. Jeigu paveikslus kas nors būtų pasisavinęs ar slėpęs, anksčiau ar vėliau jie būtų išnirę meno akcionuose.
Naciai niekino ekspresionistus
„Tikriausiai per karą viskas išgrobstyta ir sunaikinta nesuvokiant meno kūrinių vertės. Dailininko dukterį pasiekė žinios, jog sovietiniai kariai Nidoje paliktas tėvo drobes degino kurendami pirtį“, – pasakojo Prano Domšaičio galerijos vadovė menotyrininkė Kristina Jokubavičienė.
Įdomiausia, jog į Kuršių neriją įžengę raudonarmiečiai su E.Mollenhauerio ir kitų Nidos meno kolonijos atstovų kūryba pasielgė taip, kaip norėjo ekspresionistus irgi smerkę Vokietijos naciai – kvietė jų paveikslų neeksponuoti, šluoti iš valstybės muziejų, netgi deginti laužuose.
Nacionalsocialistai niekino ir iš Rytprūsių kilusio E.Mollenhauerio amžininko Prano Domšaičios (1880–1966) kūrybą. Berlyne 1937 metais metais surengtoje „degradavusio meno“ parodoje P.Domšaičio darbai buvo eksponuojami šalia „išsigimėliais“ apšauktų Emilio Nold'es, Ernsto Barlacho, kitų garsių vokiečių modernistų.
P. Domšaičio vardu pavadintoje Klaipėdos galerijoje sukaupta ir eksponuojama vertingiausia šio dailininko palikimo dalis – daugiau kaip 500 dailės darbų, atgabentų iš įvairių pasaulio šalių, atspindinčių pagrindinius jo gyvenimo ir kūrybos etapus.
Ilgėjosi žemėje prarasto rojaus
Viešbutininko H.Blodės dukterį Hedvigą vedęs ir įleidęs šaknis Nidoje E.Mollenhaueris tenykštį kraštovaizdį apibūdino kaip itin tapybišką, kupina šviesos ir erdvės, vandens ir saulės, traukiantį žmones, kurie ieško potyrių civilizacijos sambruzdžio dar nepalytėtoje gamtoje. Tapytojas Kuršių nerija žavėjosi kaip ir jo artimiausias kaimynas – Nidoje šalia H.Blodės viešbučio savo vasarnamį pasistatęs rašytojas Thomas Mannas.
Paakintas E.Mollenhauerio pats garsiausias Nidos vasarotojas Nobelio premijos laureatas T.Mannas ne tik atkreipė dėmesį į peizažingą žvejų gyvenvietę, bet ir nusprendė įkelti koją į šią ramybės oazę Baltijos pajūryje. Tapytojas jam padėjo kurtis Skruzdynėje, rūpinosi vasarnamio statyba, jį prižiūrėjo, kai rašytojas sugrįždavo žiemoti į Liubeką.
Po karo gyvendamas Diuseldorfe ir Keitume, o paskui persikėlęs į nuošalią Ziulto salą Šiaurės jūroje, kurios kraštovaizdis galbūt šiek tiek primena Kuršių neriją, E.Mollenhaueris skausmingai ilgėjosi „prarastojo rojaus“ – senosios Nidos.
Kuršių nerijos smėlynų, palvių, miškų, žvejų sodybų ir kurėnų, Nidos ir Preilos švyturių vaizdai E.Mollenhauerį persekiojo visą laiką. Vokietijoje vėl stojęs prie molberto aistringai tapė pamėgtus siužetus – daugelį dingusių ir sunaikintų savo paveikslų dailininkas atkūrė iš atminties.
Nidoje žavėjosi dieviška šviesa
Tais laikais panašiai darbavosi ir kiti iš Rytprūsių kilę Karaliaučiaus meno akademijos auklėtiniai. Po karo įsikūrę kituose Vokietijos regionuose, nebegalėdami prasibrauti į širdžiai mielas vietoves, bent mintimis grįždavo į prarastą erdvę ir laiką – tapydavo nostalgiškus „prisiminimų paveikslus“.
Savo jausmus Kuršių nerijai E.Mollenhaueris išliejo ne tik spalvomis, bet poetiškomis eilutėmis savo laiškuose: „Nida, nepakartojama stebebuklų žeme! Kai ruduo išliedavo savo spalvas, tu tapdavai tikra pasaka, kurioje Dievas, žvelgiantis į mus iš aukštojo dangaus, užburia žmones. Tada viešpataudavo taika, tada būdavo tinkamiausias metas giedoti šventąją giesmę Jo garbei“.
P.Domšaičio galerijoje pristatomoje E.Mollenhauerio vėlyvosios kūrybos parodoje eksponuojami paveikslai, kuriuos dailininkas nutapė gyvendamas Vokietijoje. Kūrybos stilius toks pat – ekspresionistinis.
„Jo drobės kaip ir anksčiau spinduliuoja spalvomis, kupinos pirmapradės energijos, kuria alsuoja Kuršių nerijos gamta. Tapytojas garbino šviesą, todėl dažname jo paveiksle pakibęs didžiulis saulės diskas“, – pristatydamas E.Mollenhauerio parodą Klaipėdoje pažymėjo Rytprūsių krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas daktaras Jornas Barfodas.
Neleido išblėsti kūrėjų sąjūdžiui
Tepliavoje (dabar Gvardeiskas) gimęs E.Mollenhaueris – išskirtinė Rytprūsių dailės asmenybė. Gyvendamas Nidoje ir perėmęs iš savo uošvio viešbutį Skruzdynėje, šis menininkas persismelkė idėja globoti bei puoselėti po saulėtu Kuršių nerijos dangumi susispietusią linksmą menininkų draugiją. H.Blode's viešbutis tuo metu buvo kaip meno centras. Kai savininko sveikata pašlijo, E.Mollenhaueris su žmona perėmęs jo valdymą į savo rankas suskato gaivinti ir telkti priblėsusi ekspresionistų sąjūdį, garsėjo kaip įvairių eksperimentų, kultūros projektų Nidoje iniciatorius.
Kuršių nerijoje vasarojantys Rytprūsių menininkai buvo susivieniję į grupę „Brucke“ („Tiltas), skelbė kūrybos manifestus. Žymiausių atstovų kūriniai saugomi Berlyno „Brucke“ ir Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejuose. Jų yra Lietuvos dailės ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejų fonduose.
Senųjų Nidos ekspresionistų paveikslų yra įsigijęs Klaipėdoje veikiantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Garsiausi kolonistai – neužmiršti
„Liuneburgo muziejaus ir mūsų galerijos ilgametės draugystės rezultatas – aštuonios parodos, pristatančios Prūsų Lietuvos ir Klaipėdos krašto dailės paveldą. Paskutinioji ciklo paroda primena Nidos menininkų kolonijos siela vadinamo E.Mollenhauerio kūrybą“, – pasakojo K.Jokubavičienė, kuriai už aktyvią veiklą saugant ir puoselėjant Rytprūsių dailės paveldą suteiktas Klaipėdos kultūros magistrės vardas.
P. Domšaičio galerijoje buvo eksponuojami iš Vokietijos atkeliavę Horsto Skodlerrako (2007), Alexanderio Kolde's, Annos ir Nathali Sinnhuber (2011), Karlo Eulensteino (2013), Carlo Knaufo (2015) kūriniai.
Iškiliausių „Brucke“ atstovų Eduardo Bischoffo-Culmo, Georgo Gebke's, Richardo Birnstengelio, Cornelijos Gurlitt, Maxo Pechsteino, Hanso Kallmeyerio, Karlo Bucho, Wernerio Riemanno, Gertrudos Lerbs, Karaliaučiaus meno meno akademijos direktoriaus Ludwiko Dettmano ir daugelio kitų menininkų darbai šiuo metu yra pagarbiai saugomi ir eksponuojami garsiausiuose Vakarų Europos šalių muziejuose.
Po karo išblaškytą vokiškųjų, lenkiškųjų ir lietuviškųjų Rytprūsių kultūros paveldą Lietuvoje kaupia ir saugo klaipėdiečio verslininko, garsaus meno mecenato ir kolekcininko Aleksandro Popovo pastangomis įkurta Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugija „Nidden“.
„Nidden“ – vertingo paveldo sergėtoja
„Nidden“ draugijos rinkinyje yra daugiau kaip 1300 buvusiai Nidos menininkų kolonijai priskiriamų tapybos, grafikos darbų, ofortų, litografijų, akvarelių, eskizų, piešinių. Šie darbai irgi pristatomi meno gerbėjams.
„Nidą buvo pamėgę ir kitų dailės stilių atstovai – impresionistai, realistai, simbolistai, natūralistai. Netgi vokiškojo nacionalsocializmo laikais H.Blode's viešbučio terasoje, kur menininkai laisvai diskutuodavo įvairiomis temomis, tvyrojo kūrybos laisvės atmosfera, Mes norime priminti žmonėms ir šį fenomeną“, – „Nidden“ tikslus aiškina A.Popovas.
Rytprūsių dailės mylėtojams Vokietijos aukcionuose pavyko įsigyti ir vieną E.Mollenhauerio tapytą paveikslą – į ekspresionistų kūrybą ten dabar žvelgiama visiškai kitokiomis akimis.
Draugija „Nidden“, pasak A.Popovo, yra atvira visiems meno gerbėjams. Vienintelė sąlyga – jos nariai privalo įsigyti bent vieną tarpukariu Kuršių nerijoje rezidavusių Rytų Prūsijos dailininkų kūrinį.
A.Popovo ir jo bendraminčių kolekcijoje – 300 autorių darbai, Tokiam meno rinkiniui tinkamai eksponuoti jau reikia atskirų patalpų. Jau seniai subrandinta nuolatinės ekspozicijos Nidoje arba Klaipėdoje idėja kol kas – tik graži svajonė.
Meno dirbtuvės ant kopų išliko
Iškiliausių Nidos meno kolonistų Eduardo Bischoffo-Culmo, Georgo Gebke's, Richardo Birnstengelio, Cornelijos Gurlitt, Maxo Pechsteino, Hanso Kallmeyerio, Karlo Bucho, Wernerio Riemanno, Gertrudis Lerbs, Karaliaučiaus meno meno akademijos direktoriaus Ludwiko Dettmano ir daugelio kitų menininkų kūriniai dabar pagarbiai eksponuojamos garsiausiuose Vakarų Europos šalių muziejuose.
Tarp jų yra E.Mollenhauerio nutapytų paveikslų. Šio ekspresionisto drobės su ryškiais saulės nutviekstais Kuršių nerijos peizažais kartais dar išplaukia meno aukcionuose. Pristatomų jo kūrinių kainos svyruoja nuo 5 iki 10 tūkstančių eurų.
Nidoje iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyveno ir darbavosi daugiau kaip 200 dailininkų. C.Knaufas ir R.Birnstengelis čia netgi buvo pasistatę savo namus su dirbtuvėmis. C.Knaufas buvo dar artimesnis T.Manno kaimynas – puošnus medžio kolonomis ir raižiniais puoštas jo vasarnamis Skruzdynėje ant apžėlusios kopos išlikęs iki šių dienų.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, E.Mollenhaueris jau buvo miręs, o Nidoje gimusi ir augusi jo duktė menotyrininkė M.Ehlermann-Mollenhauer gyveno Maince ir dažnai lankydavosi Kuršių nerijoje – kaip paukštė nuolat sukdavo ratus virš gimtojo lizdo ieškodama įkvėpimo ir stiprybės.
Paskutinį prieglobstį rado saloje
Vokietijoje įsiliejusi į kraštiečių draugijos „Annchen von Tharow“ („Toravos Anikė“) veiklą dailininko duktė padėjo atstatyti per karą iš Klaipėdos Turgaus aikštės mįslingai pradingusį miesto simbolį – Rytprūsių poeto Simono Dacho giesmėje apdainuotos mergaitės skulptūrą. Ji išaiškino ir autorių, atrado originalo miniatiūrą, pagal kurią atkurtas paminklas.
M.Ehlermann-Mollenhauer pastangomis senoji Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia atgavo savo ankstesniąją išvaizdą – istoriniam statiniui restauruoti lėšas aukojo ir kiti Kuršių nerijos senbuviai bei jų palikuonys.
Prieš ketverius metus mirusi dailininko duktė Maja dar spėjo tėvo kūrybos palikimą perduoti Rytprūsių krašto muziejui.
Kuršių neriją įsimylėjęs Karaliaučiaus meno akademijos auklėtinis, Nidos menininkų kolonijos globėjas E.Mollenhaueris ir jo šeimos nariai palaidoti ne prie Baltijos, o Šiaurės jūros pakrantėje – nuošalios Ziulto salos Keitumo miestelio kapinėse..
Senieji nidiškiai paskutinįjį prieglobstį rado Fryzų salynui priklausančioje bene labiausiai į šiaurę nutolusioje vietovėje, kur gyvena vokiškai kalbanti bendruomenė.
