„Vaidilos“ teatras bendradarbiaudamas su „AP galerija“, lapkričio 17 d. atidarė dailininkės Ingos Mrazauskaitės parodą, kurioje žiūrovai gali iš arčiau pažinti šios kūrėjos asmenybę. Jau porą metų dailininkės naujausius darbus „AP galerija“ pristato ir rengiamose originaliose „meno degustacijose“. Todėl galerija parodų ciklą pradeda pirmiausiai šios jaunos talentingos autorės darbais. Metų virsmo laikotarpis yra kupinas paslapčių, kaip ir Ingos Mrazauskaitės kūryba. Kone didžiausia paslaptimi tapo jos vaizduojamos skruzdėlės, vaizduojamos daugelyje kūrinių.
Paroda bus eksponuojama iki sausio vidurio, tad meno gerbėjai „Vaidilos“ teatre galės ne tik pajausti lakstančias skruzdėles nuo muzikos garsų, bet ir pamatyti jas... visuose eksponuojamuose paveiksluose.
Su dailininke kalbėjomės, kaip tarpusavyje gali derėti muzika bei dailė, kas tarp jų bendra.
– Kaip sureagavote į pasiūlymą Jūsų darbus eksponuoti „Vaidilos” teatre? Koks Jūsų santykis su šia aplinka?
– Man buvo labai malonu. Tai neįprasta ir netikėta erdvė. Tai, kad mano kūryba bus eksponuojama salėje, kur skamba klasikinė muzika, sukėlė tik teigiamas emocijas.
– Koks Jūsų ryšys su muzika? Galbūt kurdama klausotės muzikos?
– Tapydama visada klausausi muzikos, nemėgstu dirbti tyloje. Klausausi įvairios muzikos, ne tik klasikinės. Muzika padeda išlaikyti jausmą ir idėją, kurią perkeliu į paveikslą. Tarp mano kūrybos ir muzikos veikia labai asmeniškas ryšys.
Kiekvienas yra patyręs, kaip nuo muzikos sukeltų emocijų ima bėgioti skruzdėlės po kūną, visai kaip mano paveiksluose (juokiasi)...
– Kaip sekėsi atrinkti savo kūrinius, kuriuos matysime „Vaidilos” teatre?
– Kūrinius atrinkau iš kelerių metų kūrybos etapo. Tai nėra vieno ciklo paroda, todėl atrinkti paveikslus buvo sudėtingiau. Buvo svarbu apsilankyti pačiame „Vaidilos” teatre, pasivaikščioti, pajausti ten esančią aurą. Tuomet ir bandžiau įsivaizduoti, kurie mano kūriniai čia galėtų prikaustyti žiūrovų dėmesį.
– Ar tai bus Jūsų mėgstamos aliejinės tapybos darbai?
– Taip, kadangi mano kūryba daugiausia susideda iš aliejinės tapybos, nors kartais eksperimentuoju. Aliejinė tapyba labai dera kartu su klasikine muzika.
– Galbūt atrandate kažką artimo M. K. Čiurlionio dailėje?
– Čiurlionio tapyba man paliko įspūdį dar tada, kai lankiau dailės mokyklą. Į jo paveikslus galėdavau žiūrėti labai ilgai ir iš jų pasisemdavau įkvėpimo. Jaučiu pagarbą šiam genijui, kuris sugebėjo apjungti vizualųjį ir audialinį meną.
– Galbūt Jūsų ir Čiurlionio tapybai bendra ir kosmoso tematika?
– Taip, žvaigždėtas dangus, kosmosas žavi daugelį. Tai įkvepiantys dalykai, kosminių idėjų rasime ir dailėje, ir muzikoje. Visiškai nesistebiu, kad tai atsispindi ne vieno menininko darbuose. Galvoju, jog ir į mano pasąmonę Čiurlionis įnešė susižavėjimą kosmosu.
– Ar turite kokių lūkesčių iš žiūrovo, kuris ateis žiūrėti į Jūsų paveikslus?
– Tapyba man neturėtų jokios prasmės, jeigu ji negalėtų perduoti žinutės, kurią aš įrašau savo paveiksluose. Pagrindinis mano kūrybos tikslas – tai pokalbis su kitu žmogumi. Žiūrovas tuo pačiu tampa mano kūrybos dalyviu. Jei mano paveikslai sukelia norą stabtelėti, pamąstyti, įsigilinti, vadinasi, kažkiek priartėju prie tikslo. Visuomet tikiuosi, kad atsiras žiūrovų, kuriems mano kūryba bus artima ir galbūt įkvėps juos pačius kažką nuveikti, sukurti.
– Suteikiate visišką laisvę žiūrovui interpretuoti tai, kas jis pats nori matyti?
– Be abejo. Aš netgi labai mėgstu, kai žiūrovas manęs paklausia, ką reiškia mano kūryba. Man netgi atrodo, kad kartais kiti žmonės gali atskleisti gilesnių įžvalgų nei aš siekiau perteikti. Visos interpretacijos yra įdomios ir labai vertingos, man patinka jas išgirsti.
– Labai svarbu, kai dailininkas padrąsina žiūrovą išsakyti savo įžvalgas. Juk kartais žmonės abejoja, ar jie iš tiesų supranta meną, ką dailininkas norėjo pasakyti?
– Žiūrovas visuomet ir regi, ir mato. Jeigu kažką pajunta, vadinasi, tai yra teisinga. Būtent todėl aš vengiu konkrečiai apibūdinti savo paveikslus, apibrėžti tikslią idėją. Niekada nerašau šalia paveikslo ilgų tekstų, nes mano tapybos tikslas yra iššaukti žiūrovo norą pačiam interpretuoti, mąstyti, pabendrauti su savimi, su archetipų pasauliu, su kosmosu.
Žiūrovo interpretacija, jo idėja man yra daug svarbesnė už mano pačios norą kažką pasakyti. Man įdomu tai, ką žmonės gauna, ką jie suranda mano kūryboje.
