Parodoje pristatoma per pustrečio šimto meninių juvelyrikos dirbinių, sukurtų laikotarpiu nuo XX a. septinto dešimtmečio iki dabartinių dienų. Tai puošnūs papuošalų komplektai iš tauriųjų metalų ir mineralų, filigrano segės, graviruoti, virinto sidabro bei kitomis technikomis sukurti dekoruoti žiedai, apyrankės, ypatingų progų indai, laikrodžiai ir meniniai projektai. Kiekvienas dirbinys, unikalus savo meniniu sprendimu, liudija aukščiausią profesinę meistrystę.
Greta naujausių darbų, parodoje rodomi pripažinti, daug pasaulinių parodų apkeliavę gintaro, sidabro papuošalai, kurie padės pajusti besikeičiančias juvelyrikos meno tendencijas ir suvokti išliekamąją juvelyrinio kūrinio vertę. Parodoje pristatoma dviejų artimai dirbančių, bet skirtingų kartų ir skirtingo braižo dailininkų kūryba.
Kazimieras Simanonis (g. 1937) – vienas iškiliausių Lietuvos juvelyrikos ir interjerinės metalo plastikos kūrėjų, daugelio sričių novatorius ir lyderis. Kūrybos kelią jis pradėjo septintame dešimtmetyje, kai metalo menas Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius. Šis neeilinių gabumų dailininkas padėjo pagrindus šiuolaikinei Lietuvos juvelyrikos tradicijai, skatino jos modernėjimo ir tarptautinės integracijos raidą.
Profesinių žinių K. Simanonis įgijo Talino dailės institute, nuo seno garsėjusiame dailiojo metalo tradicijomis, tad Lietuvos juvelyrikos mene jis įtvirtino aukštus profesinio meistriškumo reikalavimus, ėmė naudoti klasikines, jau senokai primirštas technikas, tauriuosius metalus, brangius bei pusbrangius akmenis. Juvelyriniam papuošalui jis vėl suteikė išskirtinio aksesuaro, prabangaus dirbinio statusą ir atvėrė naują, individualizuotos, laisvos kūrybinės raiškos etapą.
Ekspresyviuose, skulptūriškuose K. Simanonio dirbiniuose susijungė barokinis puošnumas, gamtos formų vitališkumas ir modernios, tapybiškos plastikos raiška. Iki šiol jis yra vienas iš nedaugelio metalo menininkų, galinčių laisvai improvizuoti sudėtingomis, daug išmanymo reikalaujančiomis technologijomis, išgaudamas netikėtas formų slinktis ir subtilius pulsuojančio ir žėrinčio metalo efektus. Ryškų pėdsaką dailininkas paliko ir kurdamas gintaro papuošalus – jis atskleidė naujas, iki tol juvelyrikoje nepanaudotas natūralaus gintaro plastines savybes, reabilitavo gintaro dirbinių meninį įvaizdį.
K. Simanonio darbai ne kartą reprezentavo Lietuvą įvairiose pasaulio šalyse, kaip dovanos buvo įteikti JAV prezidento Richardo Nixono žmonai, Danijos karalienei Margaretai II, popiežiui Jonui Pauliui II. Nemaža K. Simanonio dirbinių kolekcija saugoma Lietuvos dailės muziejuje.
Sugrįžęs į Lietuvą, T. Simanonis iki šiol aktyviai dirba juvelyrikos srityje, ieško naujų kūrybinių idėjų, siekia sukurti unikalų kiekvieno dirbinio charakterį. Tito papuošalai išsiskiria konstruktyviu, lakonišku sprendimu ir plastiškai išraiškingu formos bei medžiagų santykiu.
Konstruodamas miniatiūrinę dirbinio formą, autorius ją mato kaip vientisą funkcinių dalių sistemą trimatėje erdvėje: apžiūrint iš įvairių pusių, keičiasi siluetas, išryškėja optiniai niuansai. Kiekvienu atveju dizaineris ieško efektyviausių kompozicijos ir technologijos variantų, bet vengia paviršutiniško brangių juvelyrinių medžiagų spindesio – jų vertę pabrėžia taurus meninės išraiškos santūrumas ir ištobulinta rafinuotų formų estetika.
Kiekviena detalė, net jeigu fasadinėje pusėje jos ir nematyti, yra originali, išbaigta dirbinio struktūros dalis. Svarbų vaidmenį atlieka faktūra, kuri išgrynintai formai suteikia emocingumo ir žmogaus rankų šilumos pojūtį. Subtilūs, aukštos klasės T. Simanonio papuošalai pasižymi jaukiu intymumu ir individualumu.
