Naujas menininkų įrankis — robotai sujungia skaitmeninį ir realų pasaulį

Skaitmeninės technologijos meno pasaulyje jau nieko nebestebina, tačiau robotų panaudojimas kūrybiniame procese — vis dar įdomi naujovė. Tyrinėdama, kaip šiuolaikinės technologijos įtakoja meno pasaulį, interneto platybėse sutikau įdomų žmogų — menininką Charles Aweida. Tai jaunas novatorius, kuriantis įspūdingus darbus, o savo kūrybiniams sumanymams įgyvendinti vietoje teptuko ar kaltuko pasitelkiantis robotus.

C.Aweida kūrybines idėjas įgyvendinti padeda robotai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
C.Aweida kūrybines idėjas įgyvendinti padeda robotai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
„Prototile 0“ yra antroji skulptūra iš robotų kurtų skulptūrų serijos, kurios autoriai P.Reyneri ir C.Aweida.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
„Prototile 0“ yra antroji skulptūra iš robotų kurtų skulptūrų serijos, kurios autoriai P.Reyneri ir C.Aweida.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Menininko svetainė lofte yra jo kūrybinė erdvė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Menininko svetainė lofte yra jo kūrybinė erdvė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Goda Smilingytė

Dec 7, 2017, 5:45 PM, atnaujinta Dec 11, 2017, 3:45 PM

C.Awieda save vadina menininku-robotikos specialistu, tyrinėjančiu mokslo, inžinerijos ir vizualiojo meno sąveiką. Ouklande (Kalifornija, JAV) įkurtoje laboratorijoje jis ieško naujų būdų kaip panaudoti robotus kūrybiniame procese. Pavyko virtualiai paklausinėti šį kūrėją apie meną ir robotiką. 

— Kaip jums kilo idėja kūrybiniam procesui pasitelkti robotus?

— Mane visada žavėjo naujos technologijos ir galimybė jas panaudoti kūryboje.  Tai gana įprasta architektūros srityje, kurią ankščiau studijavau ir kurioje dirbau. Mokydamasis universitete turėjau galimybę padirbėti su įspūdingais robotais. Intuityviai norėjau panaudoti šias mašinas meno kūrimui, nes robotai suteikia nuostabią galimybę sujungti skaitmeninį ir fizinį pasaulius. 

— Kokius objektus kuriate ir kokią technologiją naudojate?

— Mane įkvepia gamta, kuriu trijų dimensijų objektus, kuriuos pagamina robotai. Dažniausiai skaitmeninėje erdvėje per simuliacijas ir algoritmus atkuriu elementus, sistemas ir modelius iš realaus pasaulio. Tada šiuos elementus skaitmeniniu būdu abstrahuoju, supaprastinu ir rezultatą vėl perkeliu į realų pasaulį per robotiką ir atitinkamai sureguliuotas mašinas. Visada egzistuoja uždaras ratas — iš realaus pasaulio į skaitmeninį ir vėl atgal į realų. 

— Koks jūsų ambicingiausias projektas?

— Tai robotų judesio ir sustabdyto kadro projektas, animacijos technologija, kurią įgyvendino robotai. Kaip tai veikia: robotas deda objektus ant paviršiaus, „informuoja“ kamerą, kuri vienu kadru užfiksuoja objektus, tuomet robotas perkelia objektus į kitą vietą, kamera vėl tai užfiksuoja.

Kai visa visi kadrai apjungiami, atrodo, lyg objektai judėtų patys, be roboto pagalbos. Šį procesą užfiksavau 5 sekundžių videofilme. Tai daugiau nei 40 tūkst. roboto judesių rezultatas, visas procesas užtruko 6 valandas. Atidžiau pažiūrėję videofilmą pamatysite kaip lauke sutemsta. Projekto esmė — pilnas kūrybinio sumanymo automatizavimas.

— Jūsų darbai unikalūs ar juos tiražuojate?

— Visi mano darbai unikalūs. Mano darbuose yra panašių aspektų, parametrų, bet visus kūrinius sukuriu tik vieną kartą. Tai man labai svarbu. Be to, yra tiek daug idėjų, kurias noriu įgyvendinti, tad dubliavimui nėra poreikio. 

— Ar dalyvaujate parodose, meno mugėse?

— Savo karjerą tik pradedu. Pastaruosius tris metus dirbau ties inžineriniu sprendimu, kuris įgalina kūrybinį procesą. Esu pristatęs savo darbus Los Andžele ir San Franciske, įgyvendinęs keletą užsakymų ir šiuo metu dirbu ties naujais. Nesu prisistatęs darbų meno mugėse, bet tikiuosi tai padaryti. Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriu naujų darbų kūrimui.

— Ar teko susidurti su nuomone, kad jūsų kūriniai nėra menas, nes jiems trūksta žmogiškojo prisilietimo?

— Žinoma. Kai kalbame apie meną, pirmiausiai galvojame apie tapybą, piešimą ar skulptūrą, tai yra klasikiniai dalykai. Esame lyg ir išmokę mąstyti būtent taip. Tačiau aš manau kitaip.

Jei kalbame apie akmens skulptūrą, tai skulptoriaus kaltas ir yra tas įrankis, kuris leidžia menininkui perteikti savo sumanymą. Tai yra tarsi jo kūno tęsinys, leidžiantis sukurti tai, ko be šio įrankio padaryti jie negalėjo.

Apie robotus ir skaitmenines technologijas galvoju taip pat — tai šiuolaikiniai įrankiai, padedantys man kurti. Kažkada kaltas buvo laikomas šiuolaikiniu įrankiu, o šiandien mes galime eksperimentuoti su daugybe naujų įrankių ir medžiagų. Man be galo įdomu būti šioje nepaliaujančiai augančioje tyrinėjimų erdvėje.

— Ką galvojate apie ateitį? Kaip technologijos pakeis meną ir meno rinką?

— Manau, kad meno rinkos ateitis yra žiūrovų rankose. Jei menininkai išnaudos technologijas taip, kad prikaustytų auditorijos dėmesį, ateitis bus labai įdomi.

— Su kokiu projektu šiuo metu dirbate?

— Apie savo darbus galvoju kaip apie sezonus. Šiuo metu kuriu „Sezoną Nr. 1“, tai bus serija darbų, sukurtų pasitelkus robotą, specialiai jam pritaikytas vinis ir kietą putplastį. „Sezonas Nr. 2“ bus paremtas tais pačiais principais, bet naudosiu kitas medžiagas ir technologijas. 

Taip pat eksperimentuoju su kinematografija, tai mano kūrybos dalis, jos pagrindas taip pat yra robotikos sistemos ir šiuolaikinės technologijos. Man įdomi vizualiųjų menų, robotikos ir inžinerijos kombinacija. 

— Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės kūrybiniame kelyje.

Šiame video robotas įgyvendina menininko idėją — kūrinį iš serijos „Abstrakčios realaus pasaulio reprezentacijos“.

Daugiau informacijos apie menininką Charles Aweida ir jo darbus — https://cka.co 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.