Jungtinės japonų ir lietuvių dailės parodos tikslas – dialogo forma, gretinant dviejų šalių nūdienos menininkų kūrybą, atskleisti medžio raižinio galimybių spektrą, dabartinės ir senosios grafikos technikų sąveiką, jų variacijas.
Pirmąkart Lietuvoje pristatomi šiuolaikine medžio raižinio (mokuhanga) technika sukurti darbai susipažindins su šia išskirtine japonų dailės atmaina ir jos ypatybėmis (spaudams ant specialaus rankų darbo popieriaus (washi) naudojami vandens dažai, atsisakoma presų).
Japonijos dailė garsėja senoviniais medžio raižiniais (ukiyo-e), tačiau mokuhangos negalima vadinti viduramžių tradicijų kopija – šią techniką pasitelkę kūrėjai akumuliuoja naujus ir sudėtingus raiškos būdus, todėl jų darbai yra labiau abstrahuoti, konceptualūs, nors struktūra, simboliai ir potekstės neatsiejami nuo senųjų tradicijų.
Lietuvoje, kur medžio raižybos ištakos siekia XVI amžių, šis sudėtingas menas nėra itin populiarus. KKKC erdvėse pristatomoje parodoje mūsų šalies menininkai taip pat savitai interpretuoja šiuolaikinio medžio raižinio postmodernistinę vizualiąją raišką nenusigręždami nuo laiko patikrintų senųjų lietuvių grafikos meno tradicijų.
Rengėjai žada įdomią pažintį su medžio raižinio efektais - ekspozicijos visuma, pasak jų, atspindi šiuolaikinių ksilografijos meistrų raiškos priemonių arsenalą, naujausias jų paieškas, vis sudėtingesnį spaudos procesą, kai šgrynintą klasikinę techniką bandoma jungti su kitomis vis dažniau naudojant ir skaitmenines technologijas.
Pasitelkę klasikines ir naujausias technikas parodos autoriai gvildena įvairiais temas, siekia atverti žiūrovams spalvingą medžio raižinio panoramą, skirtingų kultūrų potekstes. Darbai žadina smalsumą ir norą giliau pažinti medžio raižinį kaip nesenstančią grafikos atmainą tarptautiniame dailės kontekste.
Parodoje „Medžio raižinio efektas“ dalyvaujantys 16 įvairių kartų Japonijos menininkai pristato beveik 50 skirtingos tematikos ir savitos stilistikos kūrinių. Šalia savo kūrybą demonstruos 13 ryškiausių šio žanro puoselėtojų lietuvių - eksponuojama per 30 pastarojo laikotarpio jų darbų.
Žiūrovai išvys japonų Chiaki, Konomi Honda, Natsuko Katahira, Harue Katsuyama, Masanori Katsuyama, Chie Kawabata, Akira Kurosaki, Eimei Machida, Keiko Mikami, Shinsuke Minegishi, Yasuko Onishi, Kyoko Sakamoto, Kayako Shimizu, Richardo Steinerio, Kanako Watanabe, Nobuko Yamasaki kūrinius.
Lietuvą atstovauja Jonas Čepas, Inga Dargužytė, Daiva Gudelytė, Evaldas Mikalauskis, Kristina Norvilaitė, Vladas Lisaitis, Laura Selmistraitytė, Jolanta Sereikaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Vytenis Tolutis, Roberta Vaigeltaitė-Vasiliūnienė, Kęstutis Vasiliūnas, Neringa Žukauskaitė.
Progą susipažinti su šiuolaikineę japonų ksilografija suteikė projekto partneriai ir kuratoriai – Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija KIWA (Kyoto International Wood print Association), Kioto tarptautinės mokuhanga mokyklos įkūrėjas Richardas Keith'as Steineris (Tosai), dailėtyrininkė Regina Urbonienė.
Parodos „Medžio raižinio efektas“ idėjos autorė ir vadovė – Eglė Bertašienė, rengėjai – viešoji įstaiga „Meno dalis“ ir KIWA. Dar vienas projekto partneris – Japonijos ambasada Lietuvoje.
KKKC Parodų rūmai. Japonijos ir Lietuvos jungtinė meno paroda „Medžio raižinio efektas“. Atidarymas - 2017 m. gruodžio 15 d. (penktadienį), 17 val.
