„Yra daug čia šalia stovinčių žmonių, kurie galėtų su manimi pasidalyti šiuo apdovanojimu, kurie tiek pat verti“, – BNS teigė menininkas, šią savaitę gavęs prestižinį apdovanojimą.
Jo nuomone, meną nuo masinio vartojimo fotografijos skiria tai, kad žiūrovas, atėjęs į parodą „nematytų, kaip tai padaryta, iškart neperskaitytų archetipų, kurie yra matyti ir žinomi, bet pamatytų tavo savastį, idėjos naujumą, unikalumą“.
„To reikia mokyti, kaip taisyklingai vaikščioti, taisyklingai rašyti, perskaityti pačią fotografiją, kas joje paslėpta, kuo ji skiriasi ir kuo ji išskirtinė iš menų“, – pasakojo jis.
Fotografas sakė, jog džiaugiasi ir žavisi kolegų spaudos fotografų Ramūno Danisevičiaus, Sauliaus Žiūros darbais.
Jis teigia niekada neskirstantis darbų į pranašesnius ar prastesnius, svarbiausia yra jų paveikumas.
Kalbėdamas apie sunkiau suprantamą konceptualią meninę fotografiją, jis teigia, kad jos populiarumas priklausys nuo pačių autorių pastangų ir indėlio prisijaukinti žiūrovą.
Premiją už fotografijos ištakų sudabartinimą gavęs G.Trimakas savo kūryboje sako naudojantis tiek juostinę fotografiją, tiek „pinhole“ techniką, tiek skaitmeninius sprendimus.
Menininko darbus dar šį šeštadienį galima išvysti Lietuvos fotografų sąjungos Prospekto galerijoje, parodoje „Išėjimai“. Tai – iš pirmo žvilgsnio besikartojančios kompozicijos su laiptų, smėlio, jūros, dangaus vaizdu, juos pats menininkas lygina su pilno metro kino juosta „mažame kino teatre, trumpa versija“.
[[ge:lrytas:lrytas:3913505]][[ge:lrytas:lrytas:3913506]]
„Daug kas esame buvę Neringoje, kiekvienas atskirai atėjo per skirtingus išėjimus, kiekvienas išėjo – tai yra bendras vardiklis visiems, kurie ten buvę, visi yra tą veiksmą padarę. Esu baigęs miesto statybą, esu inžinierius–planuotojas, tos struktūros man susidaro kiek kitaip. Jei sustoji, įsigilini, įsiklausai, pamatai skirtingus dalykus, gal net ir skirtingą gylį. Jei sustoji“, – sako jis.
G. Trimakas baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą (tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą), taip pat skulptūros magistrantūrą Vilniaus dailės akademijoje.
Fotografija G. Trimaką, anot jo paties, sudomino tėtis. Menininkas sako, kad jam fotografija yra paranki tuo, jog visas kūrybinis procesas priklauso nuo vieno asmens – fotografo.
Jis pripažįsta, kad Lietuvoje meninė fotografija, nors ir populiarėja, yra sudėtingiausioje situacijoje iš vizualiųjų menų, nes Lietuvoje trūksta fotografijos kolekcionavimo tradicijų, o tai lemia, kad ne visi menininkai gali išgyventi tik iš kūrybos.
[[ge:lrytas:lrytas:3847136]]
G. Trimakas teigia šiuo metu pasirinkęs abstrakcijos kryptį – dabartinius darbus su planais jis palygino vandens stiklinei ir espreso kavos puodeliui.
„Tas vanduo kada nors taps espreso (...). Neieškau daugiau atpažįstamų dalykų, dabar mano dėmesio centre – estetika ir spalva, estetinis pranešimas tikrąja to žodžio prasme“, – teigia jis.
1958 metais gimęs G. Trimakas nuo 1989 Lietuvos yra Fotomenininkų sąjungos narys. Jis yra surengęs keliolika asmeninių, keliasdešimt kolektyvinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose valstybėse. Šiuo metu menininkas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Dailės akademijoje.
Autorius: Ignas Jačauskas
[[ge:lrytas:lrytas:3853607]]
[[ge:lrytas:lrytas:492300]]
