Paroda pristato aštuonis Lietuvos autorius, naudojančius tik analoginės fotografijos priemones. Fotografai nagrinėja miesto savoką, interpretuodami Vilniaus, kaip miesto, kurį tarsi sapnuojame, fenomeną. Jei pasiduodame metaforinei minčiai, kad miestas – šiuo atveju Vilnius – yra sapnas, kurį sapnuoja kunigaikštis Gediminas, tai fotografinis dėmesys jam tampa visiškai aiškus. Fotografas bando juostelėje perinterpretuoti, perfrazuoti tą jau daugybę kartų sapnuotą, bet vis dar persapnuojamą sapną.
Miestas parodos darbuose atsispindi kaip natūrali, pastovi, buitinė terpė. Fotografijose nėra dramatizmo, vieno aiškiai sekamo įvykio ar protagonisto, miestas vaizduojamas daugiau kaip erdvė. Niekaip nepavyksta atsikratyti pojūčio, kad esi dinamiškame kitime, vykstančiame chaoso principu, kuriame nutinka daug nenuspėjamų įvykių, o fotografija yra tinkama priemonė šiam kismui fiksuoti.
Paroda kartą jau rodyta Slendzinskių galerijoje Baltstogėje, Lenkijoje. Jos iniciatorius – Andrei Antonau. Jo paties žodžiais, formuodamas ekspoziciją jis „neturėjo tikslo pabėgti nuo besikartojančių vaizdų ir motyvų, atrastų kitų fotografų dar Vilniaus miesto dokumentavimo pradžioje. Bet norėjo aiškiai parodyti, kad kiekvienas laikotarpis turi savąjį zeitgeistą ir viena iš fotografo užduočių yra išgryninti laiko ir vietos dvasią. Autorius padaro ją matomą kitiems, kurie neturi laiko ar net negalvoja sekti nesustojamą vaizdų kaitą.“
Parodoje eksponuojami autorių darbai: Kipras Kasputis, stereofotografinė instaliacija „Dėžė“, Andrei Antonau, serija „Pagal gyvenamą vietą“, Gintautas Trimakas, serija „Savas formatas. Hommage Jozefui Czechowicz'iui“, Gintas Kavoliūnas, serija „Kelios panoramos“, Levas Žiriakovas, serija „Vilnius. 1990-ieji“, Vadimas Šamkovas, serija „Untitled“, Kęstutis Pleita, serija „Vilniaus isterija“, Juozas Petkevičius, serija „Užupis“.
Kiekvienas iš parodos autorių pasižymi savitu stiliumi ir vaizdą interpretuoja skirtingai. Autorių apsiribojimas vien analoginėmis priemonėmis nesumenkina jų galimybių naudoti vaizdo manipuliacijas ir kartu išlikti ištikimais turiniui ir sau. Paroda vienija įvairių kartų kūrėjus. O žiūrovai gali pamatyti ne vieną dar ir šiandien naudojamą tradicinę fotografijos techniką – nuo kontaktinių atspaudų iš popierinių negatyvų iki skaidrių stereoprojekcijų.
Lietuvos analoginės fotografijos asociacija (LAFA) – tai analoginės fotografijos kūrėjų bendruomenę jungianti asociacija, siekianti populiarinti įvairias ne skaitmeninės, alternatyviosios fotografijos formas ir būdus, materialaus atspaudo naudojimą. Kurį laiką gyvavusi kaip neformalus susibūrimas, oficialiai organizacija įkurta 2013 metais. Vienas svarbiausių LAFA uždavinių yra sudaryti idėjų ir diskusijų forumą, tiek fizinę, tiek virtualią duomenų apie alternatyviąją fotografiją bei jos entuziastus bazę. LAFA inicijuoja parodas, fotografijos renginius, kūrybines dirbtuves, edukacines paskaitas, skirtas įvairioms senosioms fotografijos technologijoms studijuoti bei populiarinti.
Parodos atidarymas – vasario 27 d. 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19, Vilnius).
