„Vartuose“ antradienį pristatoma Baltijos šalyse dar neeksponuotų pasaulinio garso menininkių Louise Bourgeois (1911–2010, Prancūzija), Marios Lassnig (1919–2014, Austrija) ir Marios Helenos Vieiros da Silvos (1908–1992, Portugalija) darbų parodą „Moi, non-moi“.
Paroda rengiama bendradarbiaujant su Marios Lassnig fondu (Viena), Louise Bourgeois studija (Niujorkas) ir Arpad Szenes-Vieiros da Silvos fondu (Lisabona). Joje bus galima pamatyti per 50 menininkių kūrinių.
Dėmesys – piešiniams
Nors šios kūrėjos išgarsėjo savo tapybos darbais (M.Lassnig ir M.Vieira da Silva), skulptūromis ar instaliacijomis (L.Bourgeois), parodos kuratorius iš Austrijos Ameras Abbasas siūlo atkreipti dėmesį į piešinius.
Mat piešinys joms buvo ne tik formali tapybos ar skulptūros darbų tąsa, bet ir asmeninės, išlaisvintos kalbos gestas, padedantis išreikšti intymiausias mintis ir jausmus.
Parodos pavadinimas – „Moi, non-moi“ (liet. „Aš, ne aš“). Tai sąvoka, kurią sukūrė litvakų kilmės prancūzų filosofas Emmanuelis Levinas. Ja jis siekė apibūdinti žmogaus būseną, kuri nurodo asmenybės netapatumą.
Idėjos – lyg plunksnos
„Piešiu naktimis, atsirėmusi į pagalvę. Kartais groja muzika. Labai saugau savo pieštus dienoraščius. Jie padeda man atsipalaiduoti ir greičiau užmigti. Piešiniai yra idėjos-plunksnos – ore sklandančios mintys, kurias perkeliu į popierių. Visos mano mintys yra vizualios“, – yra prisipažinusi L.Bourgeois.
L.Bourgeois, M.H.Vieirai da Silvai ir M.Lassnig užtenka paprastos linijos, kad galėtų papasakoti labai skirtingas, tačiau vienodai svarbias istorijas. Piešiniai geriausiai atspindi unikalų šių kūrėjų mąstymo būdą ir darbo principus, kurie padėjo joms tapti vienomis garsiausių pasaulio menininkių ir itin smarkiai prisidėjo prie moterų meno raidos.
M.H.Vieira da Silva – Portugalijos ir Prancūzijos tapytoja. Ji laikoma viena abstrakčiosios tapybos puoselėtojų, padėjusių panaikinti ribą tarp vaizduojamosios ir abstrakčiosios tapybos. 1966 metais ši kūrėja tapo pirmąja moterimi, apdovanota Nacionaliniu Prancūzijos meno ir literatūros prizu, o 1979 metais jai buvo įteiktas Garbės legiono ordinas.
M.Lassnig kūrybinis kelias buvo itin sudėtingas – pripažinimo sulaukė tik pačioje gyvenimo pabaigoje. M.Lassnig paliko pėdsaką daugelyje meninių judėjimų ir yra laikoma viena iš „art informel“ pradininkių Austrijoje bei moterų emancipacijos pioniere meno pasaulyje.
Vizionieriški jos kūriniai padarė didelę įtaką vėlesnei menininkų kartai. Svarbiausias menininkės įvertinimas buvo 2013 metų Venecijos bienalėje pelnytas Auksinio liūto apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus.
Prancūzė L.Bourgeois tarptautinio pripažinimo irgi sulaukė tik senatvėje. Dabar ji laikoma viena garsiausių menininkių pasaulyje. Pasitelkdama kūną kaip pirminę formą L.Bourgeois tyrinėjo ištisą žmogaus būsenų spektrą. Atminties, seksualumo, meilės ir atstūmimo temos sudarė jos kūrybos esmę.
Ji taip pat yra atstovavusi JAV Venecijos bienalėje, apdovanota JAV nacionaliniu meno medaliu, Venecijos Auksiniu liūtu, Prancūzijos Garbės legiono ordinu. Menininkės skulptūros eksponuojamos „Tate Modern“ galerijoje Londone, Bilbao ir Niujorko Guggenheimo muziejuose, Sankt Peterburgo Ermitaže.
Vyks pokalbis
Prieš parodos atidarymą pokalbis apie šių menininkių kūrybą vyks Šiuolaikinio meno centro skaitykloje birželio 5 dieną 16.30 val. Jame dalyvaus trys svečiai iš Portugalijos, JAV ir Austrijos, kurie buvo artimi menininkėms, kartu dirbo ar tyrinėjo jų kūrybą.
Tai monografijos „Vieira da Silva“ autorė Joana Baiao. Taip pat rašytojas, magas ir iliuzijų, žaidimų bei galvosūkių kūrėjas Markas Setteducati, kuris buvo ilgametis L.Bourgeois padėjėjas ir artimas draugas. Trečiasis pokalbio dalyvis – menininkas, kuratorius, buvęs M.Lassnig studentas ir padėjėjas Hansas Werneris Poschauko.
L.Bourgeois (1911–2010, Prancūzija), M.Lassnig (1919–2014, Austrija) ir M.H.Vieiros da Silvos (1908–1992, Portugalija) paroda „Vartų“ galerijoje veiks birželio 5–liepos 27 d.
