„Gatvės piešiniai patinka, ypač Kauno. Pamačius niekada nekyla klausimų, kokio tai miesto kūriniai“, – unikaliu miesto menu džiaugėsi Danutė. Kaunietė Iveta piešinius vertino ne taip teigiamai: „Geriau negu nieko, bet pastatus geriau renovuoti.“
O štai Vilma teigė, kad piešiniai turėtų atskleisti pastato paskirtį. „Jeigu pastate buvo ar yra siuvykla, būtų galima nupiešti siuvančią siuvėją“, – įžvalgomis dalijosi moteris.
Nors žmonių nuomonės apie pastatų piešinius skiriasi, aišku viena – jų neįmanoma nepastebėti.
Įvardijo populiariausius
Už miesto tarptautinę rinkodarą, užsienio investicijų ir turistų pritraukimą atsakingos agentūros „Kaunas In“ turizmo skyriaus projektų vadovas Žygimantas Gudišauskas patvirtino, kad gatvės menas traukia tiek kauniečių, tiek miesto svečių dėmesį.
„Sunku būtų įvardyti, kokie gatvės meno objektai labiausiai patinka vietos ir kokie užsienio lankytojams, tačiau tokie kaip „Senelis išminčius“ ar „Rožinis dramblys“ ilgainiui tampa vis populiaresni ir geriau atpažįstami tarp užsienio turistų. Užsieniečiai labai dažnai teiraujasi informacijos ir apie J.Mačiūno aikštę. Ji yra pirmoji pasaulyje aikštė, į kurią neįmanoma patekti ir kurios pėstiesiems net nematyti“, – pasakojo Ž.Gudišauskas.
Jis taip pat išskyrė „Kiemo galeriją“, kuri yra unikali tuo, kad veikia 7 dienas per savaitę, o ekspozicija nuolat atnaujinama, taip pat tokius objektus kaip „Žvaigždžių sėjikas“, „Be pavadinimo“.
„Tačiau tai tik maža dalis to, ką galima pamatyti Kaune“, – tikino Ž.Gudišauskas.
Norint, kad pasivaikščiojimas po Kauną būtų įsimintinas, patariama pasitelkus specialų miesto leidinį „Sienografo užrašai“ susidaryti unikalų ir kupiną įdomių objektų maršrutą.
„Žemėlapyje galima vienoje vietoje matyti ir surasti faktiškai visus mieste esančius įdomius objektus“, – teigė Ž.Gudišauskas.
Meno variklis – užkurtas
Daugybei objektų Kaune naujos gyvybės įpūtęs menininkas Tadas Šimkus tikino, kad miestas per pastaruosius kelerius metus labai pasikeitė.
„Anksčiau net nebūdavo minties apie gatvės meną, o dabar variklis yra užsikūręs“, – teigė T.Šimkus.
Menininkas džiaugėsi, kad gatvės menas sustiprina žmogaus ryšį su viešąja erdve.
Pastarąją jis palygino su kambariu, kuriame žmogus gyvena ir kurį kartkartėmis turi susitvarkyti, atnaujinti: „Viešoji erdvė yra tas pats mūsų kambarys. O gatvės menas yra vienas būdų, kaip tą erdvę paversti šiuolaikine ir atspindėti žmonių gyvenimą.“
T.Šimkus pabrėžė, kad miesto centro vis dėlto nereikėtų apkrauti – tokių kūrinių neturi būti per daug. „Reikėtų išlaikyti kokybę“, – pabrėžė kūrėjas.
Menininko teigimu, miegamuosiuose rajonuose padėtis nykesnė, tad daugiau dėmesio reikėtų skirti būtent jiems.
„Kreipėmės į savivaldybę prašydami, kad ir rajonuose atsirastų daugiau sienų, ant kurių būtų galima teisėtai piešti“, – naujienomis dalijosi T.Šimkus.
Atskleidžia miesto trūkumus
Kaunietis architektas Gintautas Natkevičius kritiškai vertina gatvės piešinius. Jo nuomone, į tokio didelio formato kūrinius reikia žiūrėti rimčiau ir atsakingiau.
„Pasaulyje yra tikrai puikių pavyzdžių, kai piešiniai yra profesionalūs, įspūdingi“, – teigė architektas ir pridūrė, kad to paties, deja, negalėtų pasakyti apie kūrinius ant pastatų sienų Kaune.
Kaip vienintelį visai profesionalų piešinį jis įvardijo T.Šimkaus ir Žygimanto Amelyno „Senelį išminčių“, nupieštą ant buvusio batų fabriko „Lituanica“ fasado. Tačiau ir šis kūrinys, pasak G.Natkevičiaus, tik primena miesto skaudulius.
„Gatvės tapyba tarsi simbolizuoja, kad štai ši siena, ant kurios nupieštas kūrinys, yra gerokai apleisto pastato dalis“, – sakė architektas.
G.Natkevičius teigė, kad pastatų trūkumai turėtų būti pašalinami ir namai renovuojami, o piešiniai sienas galėtų puošti laikinai – iki darbų pradžios.
