Aukciono kolekcijoje pristatomas ankstyvojo S. Bako kūrybos periodo darbas „Abstrakcija“, nutapytas 1958 m. Šio paveikslo varžytinės prasidės nuo 1,4 tūkst. eurų.
Įspūdinga 22 tūkst. eurų pradinė kartelė – panorusiems įsigyti 1976 m. sukurtą, brandų ir didele emocine jėga pasižymintį paveikslą „Der Baum, aus der Jüdischen geschichte” (vok. „Medis, iš žydų istorijos“).
Pasaulinio lygio dailininkas
S. Bakas gimė 1933 m. Vilniuje ir nuo pat vaikystės mėgo piešti. Antrojo pasaulinio karo metais su šeima jis pateko į Vilniaus getą. Būtent gete, kai S. Bakui buvo vos devyneri, įvyko pirmoji būsimojo dailininko paroda.
S. Bakas išgyveno Holokaustą ir po karo kartu su motina išvyko į Lenkiją, o vėliau – Vokietiją, kur turėjo galimybę lankyti tapybos pamokas.
1948 m. S. Bakas išvažiavo į ką tik įkurtą Izraelio valstybę, studijavo dailę Becalelo meno akademijoje. Vėliau apsigyveno Paryžiuje, kur mokėsi dailės École des Beaux Arts akademijoje. 1959 m. dailininkas išvyko į Romą ir, praleidęs ten septynerius metus, sugrįžo į Izraelį. Dailininkas gyveno ir kūrė Prancūzijoje, Jungtinėse Valstijose, Šveicarijoje. Galiausiai apsistojo Masačiusetso valstijoje JAV.
S. Bako paveikslus dažnai galima išvysti tokiuose didžiuosiuose pasaulio aukcionuosekaip Sotheby‘s, Christie‘s, Bonhams. Dailininko kūrinius noriai įsigyja muziejai ir kolekcininkai iš viso pasaulio.
Šio litvako darbų kaina JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos aukcionuose svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Neseniai įvykusiame Christie‘s aukcione nedidelio formato (50 x 50 cm) S. Bako drobė buvo įvertinta 6 tūkst. eurų suma.
2017 m. Vilniuje buvo atidarytas pirmasis pasaulyje Samuelio Bako muziejus. Tarptautinį pripažinimą pelnęs menininkas muziejui padovanojo keliasdešimt savo kūrinių, o jo atidarymo išvakarėse dailininkui buvo suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.
Lietuviški Paryžiaus atspindžiai
Pasak ARS VIA aukciono vadovo Algirdo Petraičio, artėjančiame ARS VIA rudens aukcione bus pristatomi 46 darbai, kurių autoriams reikšmingos įtakos turėjo prancūziškojo meno tradicijos: visi šie dailininkai gyveno arba mokėsi menininkų Meka vadinamame Paryžiuje.
Vienas tokių – Vytautas Kasiulis, kuris Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Vokietiją, o 1948 m. apsigyveno Paryžiuje, kur pradėjo naują gyvenimo etapą. ARS VIA aukcione pristatomi trys šio dailininko kūriniai. Pagrindinis iš jų – tapybos darbas „Triumfo arka“. Šio kūrinio pradinė kaina siekia 6,5 tūkst. eurų.
Kitas į Prancūziją tarpukario metais pasitraukęs menininkas – Kazys Šimonis. Jis su valstybės paskirta stipendija 1926 m. išvyko mokytis į Paryžių. Įdomu tai, jog K. Šimonis ten studijavo tik keletą mėnesių ir jau 1927 m. tapo pirmuoju lietuvių dailininku, surengusiu asmeninę parodą užsienyje. Aukcione parduodami jo darbai „Muzikos skambesio aidai“ bei „Šviesos žaismas“, vertinami 1,5 – 2 tūkst. eurų.
Jei dailininkų Prano Gailiaus ar Emanuelio Mane-Katzo kūrinių meno rinkoje dar galima aptikti, Antano Mončio skulptūros yra itin retos. Kaip teigia A. Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė, išskirtinio skulptoriaus darbo „Berniukas su dūdele“ pasirodymas meno rinkoj „yra didelis įvykis, pasitaikantis vieną kartą per dešimt metų.“ Šios skulptūros pradinė kaina – 5,5 tūkst. eurų.
Dar vienas aukciono perlas – tarpukariu nutapytas dailininko Neemijos Arbit Blato kūrinys „Tiltas per Seną. Paryžius“. Šio laikotarpio dailininko darbų yra išlikę labai mažai – Lietuvos muziejų ir privačių kolekcininkų rinkiniuose jų galima suskaičiuoti vos keliolika. Pradinė šio kūrinio kaina aukcione – 12 tūkst. eurų
Viktoras Vizgirda – dar vienas lietuvis, tarpukariu dailės mokęsis Paryžiuje. Čia dailininkas studijavo André Lhote akademijoje. 1932 m. V. Vizgirda kartu su dailininkais A. Gudaičiu, A. Samuoliu bei kt. įkūrė grupę „ARS“, dalyvavo pirmojoje grupės parodoje Kaune, pasirašė jos manifestą. 1941 – 1944 m. dailininkas ėjo Vilniaus dailės akademijos direktoriaus pareigas. Karo pabaigoje, V.Vizgirda pasitraukė į Vakarus.
Žymaus kolekcininko E. Armoškos vertinimu, V. Vizgirda yra vienas geriausių XX a. Lietuvos modernistų. ARS VIA aukcione pristatomas 1975 m. dailininko nutapytas paveikslas, kuriame dekoratyviu stiliumi vaizduojamas kaimas Anykščių rajone. Šiuo laikotarpiu nutapytų peizažų, kuriuose vaizduojama Lietuvos gamta, nėra daug.
Aukcione bus pristatomi ir 2 vieno iš garsiausių Lietuvos skulptorių Vytauto Kašubos bareljefai „Vyro figūra“ ir „Nusisukusi mergaitė“. V. Kašuba Paryžiaus pasaulinėje parodoje 1937 m. už drožybą buvo apdovanotas sidabro ir aukso medaliais.
Aukcione – ir kultūros retenybės
Antrąją didžiojo ARS VIA rudens aukciono dalį sudaro apie šimtas su Lietuva susijusių istorinių eksponatų: senosios knygos, rankraščiai, senoji grafika, dokumentai, keramika, stiklas ir sidabras.
Tarp retenybių – pirmasis lietuviškas laikraštis „Aušra“, kurio pradinė kaina siekia tik tūkstantį eurų, taip pat lituanistinis raritetas Teodoro Lepnerio XVIII a. parašyta knyga „Prūsų lietuvis“, filomatų aplinkos rankraštis su Adomo Mickevičiaus autografu ir daugelis kitų.
Atskiro dėmesio vertas aukcione retas atradimas – XIX a. fotomenininko grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus darbai. Iki šių dienų pasaulyje buvo žinoma tik apie 180 išlikusių grafo darbų, aukcione bus parduodamos net 9 neseniai rastos jo nuotraukos.
B. H. Tiškevičius laikomas pirmuoju Lietuvos fotomenininku, kurio darbai gavo ir aukštą tarptautinį įvertinimą: Pasaulinėje parodoje Filadelfijoje už nuotraukas iš Alžyro grafas buvo apdovanotas aukso medaliu. Jos laikomos pirmaisiais reportažinės fotografijos bandymais.
Grafas buvo prestižinio Paryžiaus fotoklubo (Photo-Club de Paris) nariu, jo nuotraukos buvo eksponuotos parodose visoje Europoje.
