Viena po kitos dygsta miestą gražinančios skulptūros ar gatvės meno piešiniai. Neseniai šeštadienio rytą gyventojai pamatė, kad Jurbarko, Jonavos ir Šauklių gatvių žiede išdygo iš rūdinto metalo sukurti raiteliai, lekiantys ant žirgų.
Šį kūrinį kauniečiai iš karto įvertino palankiai, nes pasirinkta vieta įdomiam Kauno akcentui – sėkminga.
Kaip menininkai nusprendžia, kur įkurdinti savo skulptūras ar piešinius mieste? Ar dažnai planus reikia keisti ir kodėl?
Netrukus meno kūrėjų laukia naujovės, kad geras idėjas įgyvendinti būtų galima dar sparčiau.
Raitelių pozos pasikeitė
Kaunietis skulptorius Tadas Vosylius savivaldybei yra pateikęs ne vieną meno kūrinio idėją. Tarp jų yra ir neseniai įgyvendintas projektas „Lenktynės“ Jurbarko, Jonavos ir Šauklių gatvių žiede.
Menininkas pasakojo, kad apžiūrinėjant miestą ši vieta jam pasirodė esanti nykoka, nors automobilių eismas intensyvus. Tai ir padiktavo idėją apie lenktynes – 50 raitelių, pastatytų žiede, tarsi turi lenktyniauti su automobiliais.
„Pradėjus įgyvendinti idėją atsirado tam tikrų kliūčių. Žiede po žeme yra daug komunikacijų, todėl visoje teritorijoje įrengti raitelių buvo neįmanoma. Sumanymą teko koreguoti. Taip atsirado įvairiomis pozomis lekiantys 25 raiteliai – vieni pirmauja ir skrieja lyg strėlės, kiti, kurie atsilieka, jau dairosi į padangę. Tačiau manau, kad dėl to kūrinys tapo dar įdomesnis ir dinamiškesnis“, – sakė T.Vosylius.
Gyventojai norėjo naudos
Su tuo, kad idėjas tenka koreguoti, T.Vosylius susidūrė ne kartą. Dar 2017 metų vasario mėnesį virš Laisvės alėjos ties „Aušros“ gimnazija pakibo valtyje žuvaujantis žmogus.
T.Vosylius pasakojo, kad buvo planuota, jog darbas pakibs tarp bankų. Viena jo dalis turėjo būti tvirtinama prie daugiabučio stogo.
„Gyventojai norėjo, kad jiems už tai būtų paremontuotas namo fasadas. Pinigų tam nebuvo, todėl žvejys su valtimi buvo įkurdintas kitur. Darbo idėja pakito. Iš pradžių šiuo kūriniu norėjau pafilosofuoti apie pinigus ir žmones. Dabar žvejys yra aliuzija į Laisvės alėja plaukiančius praeivius“, – pasakojo menininkas.
Tauro prie Neries nebus
T.Vosylius buvo sumanęs netoli Santakos Neries pakrantėje iš akmenų sukurti tarsi gulintį ir į vandenį žvelgiantį Kauno simbolį – taurą metaliniais ragais. Kūrinys buvo pavadintas „Molas“.
Kaip techniškai įgyvendinti idėją, menininkas tarėsi su architektais. Jie ėmė svarstyti, kad per ledonešį ar keičiantis vandens lygiui tauras gali nukentėti.
„Apie tai nebuvau pagalvojęs. Todėl dabar tauras turėtų atsirasti Nemuno saloje. Jis bus kuriamas iš didelių akmenų, kurie guli prie S.Daukanto tilto“, – pasakojo T.Vosylius.
Dar vienos idėjos, nors buvo gavęs valdininkų palaiminimą, T.Vosylius atsisakė pats. Prie M.Žilinsko galerijos turėjo iškilti metalinės bėgančių žmonių figūros.
„Vizualiai tai gal atrodytų neblogai. Bet pats sau neradau atsakymo, kur ir kodėl šie žmonės bėgtų. Idėją reikia tobulinti, todėl šio kūrinio kol kas nedarysiu“, – sakė menininkas.
Įdomios atokesnės vietos
Ne vieną meno kūrinį miestui papuošti sukūrė ir menininkas Timotiejus Norvila-Morfai.
T.Norvila-Morfai pasakojo, kad Kauno centre įvairių skulptūrų ir piešinių ant pastatų jau yra. Kadangi šie statiniai dažnai saugomi paveldo arba yra paveldo teritorijose, reikia gauti įvairių institucijų leidimų, kad idėjas būtų galima įgyvendinti.
„Tačiau tai – ne didžiausia kliūtis norint puošti miestą. Pastebėjau, kad atokesniuose gyvenamuosiuose rajonuose yra daugybė pastatų fasadų, kuriuos galima pagražinti. Ten gyvena daug žmonių, jie taip pat verti, kad jų aplinka būtų įdomesnė. Todėl darbus pradėjau kurti ne tik Kauno centre, bet ir atokesnėse vietose“, – kalbėjo menininkas.
O štai V.Krėvės prospekte ant 19-uoju numeriu pažymėto namo gatvės menininkas Achilleas Michaelides-Paparazzi nupiešė Atlantą įveikusių legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanica“.
Piešinį rinkosi gyventojai
Norint, kad piešinys atsidurtų ant daugiabučio fasado, reikia gauti daugiau kaip pusės namo gyventojų sutikimą. Su jais T.Norvila-Morfai derina ir tai, kas ant pastato bus pavaizduota. Gyventojai dažniausiai į pasiūlymus reaguoja geranoriškai, nes jiems niekas nekainuoja.
„V.Krėvės prospekto 19-ojo namo pirmininkui pateikiau ne vieną eskizą. Planavau, kad ant namo piešiu didelius žmonių veidus, bet parodžiau ir vieną mažą „Lituanicos“ eskizą. Būtent jį pirmininkas ir pasirinko. Sakė, kad name įsikūrę vyresni žmonės ir jiems lėktuvo atvaizdas priimtinesnis, suprantamesnis“, – pasirinkimą atskleidė menininkas.
Jis jau turi nusižiūrėjęs dar kelis daugiabučius Dainavos, Vilijampolės ir Šilainių gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuos norėtų papuošti.
Šilainiai betono nepanoro
Menininkui savo planus yra tekę ir keisti. Vasarą T.Norvila-Morfai iš betono kūrė apverstų automobilių formos lovius gėlėms – „Ekomobilius“. Menininkas buvo sumanęs, kad tokiuose loviuose galima ne tik sodinti augalus, bet ir juos statyti ant pėsčiųjų takų – ten, kur užrieda automobiliai, nors tai ir draudžiama.
„Planavau juos pastatyti Šilainiuose, tačiau seniūnas pranešė, kad kaip tik tuo metu bando iš gyvenamojo rajono pašalinti senus sovietinius betono įrenginius. Todėl naujų, nors ir meniškų, betono lovių gėlėms atsisakė“, – pasakojo T.Norvila-Morfai.
Apversti automobiliai su gėlėmis nusileido Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje. Keli iš jų – prie KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto. Taip atsitiktinai „Ekomobiliai“ atsidūrė dar tinkamesnėje vietoje, nei buvo planuota iš pradžių.
Kliūtys – dėl įvairiausių priežasčių
Saulius Rimas, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Menininkų planus, kur įgyvendinti jų sumanymus, koreguoti tenka labai dažnai. Dažniausiai jie iš anksto neapgalvoja techninių galimybių. Paaiškėja, kad ten, kur nori įkurdinti meno kūrinius, yra požeminės komunikacijos. Kita priežastis – tose vietose jau planuojama statyti ar įrengti ką nors kita, yra parengti techniniai projektai, todėl meno kūriniams norimose vietose tiesiog nėra vietos.
Buvo atvejis, kai skulptūrą senbernarei Bitei jos kūrėjai norėjo pastatyti Laisvės alėjoje. Tačiau jos rekonstrukcijos projekto autorius architektas Šarūnas Kiaunė su tuo nesutiko. Pavasarį Bitės skulptūra bus pastatyta Zanavykų gatvėje prie turgaus.
Artimiausiu metu planuojame keisti „Kauno akcentų“ įgyvendinimo tvarką. Iki šiol projektas buvo įgyvendinamas etapais. Savo kūrinius buvo kviečiami siūlyti skulptoriai, vėliau dizaineriai, po to – su šviesų instaliacijomis dirbantys kūrėjai.
Spalį, jei miesto taryba pritars, tvarka keisis. Visų minėtų sričių kūrėjai bei dar ir gatvės meno atstovai savo projektus galės siūlyti kas 2 ar 3 mėnesius. Norime, kad jei idėja bus gera, ją būtų galima įgyvendinti sparčiai, nelaukiant, kol pasibaigs vienas etapas ir prasidės kitas.
Manau, kad jau metas „Kauno akcentų“ kūriniais puošti ir atokesnes vietas, ne tik Kauno centrą ir senamiestį. Tai irgi bus naujovė.“
