„Karo Requiem“ pratęs jo tekstais paremta paroda

Kaune atidaroma Dogu Bankovo paroda, skirta Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-osioms metinėms. Paroda paremta tekstais, kuriuos britų kompozitorius Benjaminas Brittenas panaudojo savo simfonijai „Karo Requiem“.

 Paroda paremta tekstais, kuriuos kompozitorius B.Brittenas panaudojo 1962-ųjų simfonijai „Karo Requiem“.
 Paroda paremta tekstais, kuriuos kompozitorius B.Brittenas panaudojo 1962-ųjų simfonijai „Karo Requiem“.
Paroda paremta tekstais, kuriuos kompozitorius B.Brittenas panaudojo 1962-ųjų simfonijai „Karo Requiem“.
Paroda paremta tekstais, kuriuos kompozitorius B.Brittenas panaudojo 1962-ųjų simfonijai „Karo Requiem“.

Lrytas.lt

Nov 10, 2018, 9:44 AM, atnaujinta Nov 10, 2018, 10:36 AM

Parodoje „Esu tas priešas, kurį tu, mano drauge, nužudei“ 37 D.Bankovo paveikslai pratęsia tekstą tiesiogiai jo neiliustruodami. Net nuorodos į Bibliją „išimtos iš laikotarpio“ siekiant parodyti, kad pyktis bei neapykanta neapsiriboja vien tik pasauliniais karais, – deja, jis prasibrauna į mūsų kasdienę egzistenciją.

„Karo Requiem“ lydi dviejų skirtingų tipų tekstai: lotyniškas „Missa pro Defunctis“ („Mišios už mirusiuosius“) ir kai kurie Wilfredo Oweno karo eilėraščiai, parašyti anglų kalba. Šie du tekstai prieštarauja vienas kitam ir turinio prasme.

Lotyniškosios mišios perteikia tradiciją tikėti pomirtiniu susivienijimu su Dievu rojuje, o W.Owenas savo eilėraščiuose kalba apie gyvybės arba mirties išgyvenimus apkasuose, kur prarado viltį, kad Dievas yra gailestingas.

Eilėraščius poetas parašė būdamas 25-erių. Tuo metu jis tarnavo kariuomenėje. Nušautas likus savaitei – sakykime, vienai valandai – iki 1918-ųjų lapkričio 11-osios, kai pasirašytos paliaubos.

Tuo metu W.Oweno poezija nebuvo populiari ar gerai žinoma. Tik penki poeto eilėraščiai buvo publikuoti jam gyvam esant. W.Oweno karo poezija tapo kur kas labiau žinoma per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo, o daug kitų jo kūrinių buvo cenzūruoti arba nepublikuoti iki 1980-ųjų. Taip nutiko dėl užuominų apie homoseksualią meilę, suponuojant potekstę, kad pats poetas yra homoseksualus.

„Requiem“ sudaro sopranas, tenoras, baritonas, mišrus choras, berniukų choras ir simfoninis orkestras.

B.Brittenas norėjo, kad solistai būtų iš trijų skirtingų šalių, – Rusijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos. Buvo atrinkti šie muzikantai: sopranas – Galina Višnevskaja, tenoras – seras Peteris Pearsas (B.Britteno gyvenimo palydovas) ir baritonas – Dietrichas Fisheris-Dieskau.

Tačiau Maskva atsakė taip: „Tarybinė menininkė negali pasirodyti toje pačioje scenoje, kurioje koncertuoja vokietė.“ B.Brittenas nepasidavė. Jau 1963-iųjų sausį jis Londone įrašė savo „Karo Requiem“, kurį atliko jo atrinkti menininkai.

Parodos atidarymo metu lapkričio 11-ąją W.Oweno poeziją skaitys Kauno kamerinio teatro aktorė Alma Masiulionytė. 

D.Bankovo paroda „Esu tas priešas, kurį tu, mano drauge, nužudei“ A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje veiks iki 2019 m. sausio 27 d.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.