Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Nomedos ir Gedimino Urbonų 52-ajai Venecijos bienalei sukurtas „Villa Lituania“ projektas, sulaukęs tarptautinio dėmesio ir pripažinimo, rodytas MACBA muziejuje Barselonoje, Arcos muziejuje Italijoje, aprašytas tarptautiniuose leidiniuose „Global Work of Art“ ir MoMA muziejaus Niujorke sudarytoje kritiško meno antologijoje, pirmą kartą pristatomas Lietuvoje.
MO muziejaus kolekcijai priklausanti instaliacija rodoma pirmosios MO parodos „Visas menas – apie mus“ (kuratorė prof. dr. Raminta Jurėnaitė) kontekste. Kūrinį MO muziejuje bus galima pamatyti ir su jo istorija bei vaizdo medžiaga susipažinti iki kovo 10 dienos.
Kuo svarbi „Villa Lituania“?
Diskusijas meno ir politikos pasaulyje sukėlęs projektas „Villa Lituania“ kuria poetinį pasakojimą apie prarastą teritoriją ir siekį ją susigrąžinti. Tai meninė kovos už laisvę išraiška.
„Villa Lituania“ – tai pastatas Romoje, kuriame 1933–1940 m. buvo Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje. Okupavę Lietuvą sovietai ambasadoje įkūrė SSRS atstovybę. Po 1990-ųjų pastatas tapo Rusijos konsulatu, o jo grąžinimo klausimas nebuvo išspręstas.
2007 m. N. ir G.Urbonai pasiūlė meninę provokaciją – simbolinį veiksmą: balandžių lenktynes tarp Venecijos ir Romos. Balandžiai, kaip taikos simbolis, turėjo nutūpti paskutinėje okupuotoje Lietuvos teritorijoje – Romoje esančios „Villa Lituania“ ambasados sode pastatytoje balandinėje. Nepavykus deryboms su Rusija ir negavus leidimo pastatyti balandinę, pradinį sumanymą teko pakoreguoti ir balandžių varžybos „Villa Lituania“ taurei laimėti įvyko Venecijoje.
„Visas šis projektas yra daugiasluoksnis, skatinantis apmąstyti svarbius ir skaudžius mūsų istorijos įvykius: okupaciją ir kovą už laisvę. Simboliškai instaliacija atidaroma beveik Laisvės gynėjų dienos išvakarėse“, – teigė Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.
Projektas – simbolinėje vietoje
„Villa Lituania“, kaip istorinės atminties išsaugojimo bei meninio aktyvizmo projektas, siejasi su N. ir G.Urbonų „Pro-testo laboratorija“, vykusia daugiau nei prieš dešimtmetį būtent šiose erdvėse – vietoje MO muziejaus anksčiau stovėjusiame kino teatre „Lietuva“.
Socialinė, visuomeninė ir politinė akcija, kuria buvo siekiama pasipriešinti kultūros vietų privatizavimui ir reikalauta išsaugoti viešąsias erdves mieste, peraugo į visuomeninį judėjimą. Šiandien galima konstatuoti, kad kultūrinė vieta mieste liko.
„Menas kartais gali daugiau nei politika ar diplomatija. Po nevaisingų posovietinės Lietuvos diplomatų pastangų susigrąžinti prarastą teritoriją „Villa Lituania“ dabar gyvuoja MO muziejuje, kur jos lankytojai tarp kitų įvairių pasakojimų gali išgirsti ir autentišką ambasadoriaus Kazio Lozoraičio balsą“, – pridūrė G.Urbonas.
„Villa Lituania“ instaliacija lankytojams MO muziejuje bus atvira du mėnesius. Minėtu laikotarpiu muziejaus lankytojai ne tik galės išsamiau susipažinti su projekto rekonstrukcija, bet taip pat vyks ir kiti renginiai. Instaliacijos lankymas su muziejaus bilietu.
N. ir G.Urbonai yra vieni ryškiausių šių dienų Lietuvos menininkų, teoretikų ir edukatorių, tarptautinį pripažinimą pelnę savo tarpdisciplininiais projektais, priklausančiais visuomeninio politinio, protesto meno sričiai. Pastaruoju metu gilinasi į ekologines temas.
2018 m. menininkai antrą kartą atstovavo Lietuvai Venecijoje: architektūros bienalėje pristatė projektą „Pelkių paviljonas“.
