Menotyrininkas ir menininkas Kęstutis Šapoka, formaliai priskyręs Saulių Paukštį XX a. devintąjame dešimtmetyje debiutavusiai konceptualistų (socialinio peizažo fotografų) kartai, išskiria jų kūrybos ir socialinės aplinkos sąsajas, pabrėžusias tuometės sovietinės būties nykumą ir ambivalentiškumą.
Konceptualistai ironiškai vertino prastą mėgėjišką fotografiją, šaipėsi iš brežnevinės epochos kracho, paženklintos tragikomiškomis paskutiniųjų Sovietų Sąjungos lyderių Konstantino Černenkos ir Jurijaus Andropovo valdymo anomalijomis - socialinis laikas tada buvo tarsi sustojęs. Konceptualistų nepatenkino nusistovėjusios formaliosios fotografijos prasmių ir sanklodos normos.
Tačiau S.Paukštį, pasak K.Šapokos, tais laikais labiau domino kiek kitokie dalykai: „Jo darbai tarsi koketuoja su senovine estetika, nubrėžtomis formaliosiomis ribomis, balansuoja ties kičo riba, braunasi į kitas vaizduojamojo meno rūšis. Galima sakyti, kad iš aistros tyrinėti aplinką atsirado jo kūrybai būdingas performatyvumas ir kontekstualumas – fotografijos ribų paieška“.
Tas S. Paukščio performatyvumas neišnyko ir vėliau, tik įgavo labiau totalų pobūdį, kai, įsiterpus į miesto viešąsias erdves gerąja prasme, peržiūrimos ir jaukiamos jų miklinimo tradicijos. Jis buvo vienas iš menininkų, inicijavusių gluminančią idėją - paminklo roko muzikantui Frankui Zappai Vilniuje atsiradimą.
S.Paukščio kūryboje K.Šapoka įžvelgia ryškią režisūrą: „Jis domėjosi ne tiek socialiniu peizažu, kiek fotografija, tiksliau, mizanscenomis, sukurtomis dirbtuvėje. Jo kūrinius galima vadinti ir pastatymais - ryškėja sąsajos su sena, taip pat reklamine, natiurmortų tradicija. Todėl dažna S.Paukščio kompozicija, nesvarbu, ar tai būtų aktas, portretas, ar gamtos peizažas, yra akivaizdžiai ir pabrėžtinai surežisuota“.
Ne vieną savo fotografiją S. Paukštys papuošė rankų darbo suvenyrais, niveliuodamas prasmės lygmenis, neretai laikomus giliais ir metafiziniais. Jis apipavidalindavo savo darbus taip, kad jie įgaudavo dekoratyvumo, o tai, pasak menotyrininko - „dar vienas reklamos ir kičo estetikos samplaikų bruožas“.
Baroti galerijos pristatomoje parodoje „Miesto faktūros“ S.Paukštis skleidžiasi plačiais mostais - nuo meninės, konceptualiosios iki komercinės fotografijos. Kruopščiai fiksuodamas mažosios architektūros detales – duris, langinės, inžinerinius miesto įrenginius, spynos, rankenas, apkaustus, netgi vinis – autorius kuria savotišką Vilniaus metraštį.
„Nudilusios šimtamečių vartų naujamiestyje lentos žymi madų pėdsakus. Įvairiausių dažų, spalvų sluoksniai, miesto tautų mišinys, senovinių durų drožiniai, apkalti skardos lopais meistrui keičiant spyną, visa tai yra gyvenimiškų miesto istorijų atspindžiai ir pėdsakai“, - teigia S.Paukštys.
Tokius sluoksnius Baroti galerijos lankytojai galės ir patys susidėlioti pagal savo nuotaiką ir fantaziją atidžiu žvilgsniu tyrinėdami žinomo, idėjų generatoriumi vadinamo menininko darbus.
S.Paukščio kūryba, be kita ko, užgriebia įvairias socialinio hepeningo, pastišo formas, kur fotografija, K.Šapokos požiūriu, siaurąja prasme jau sunkiai atpažįstama.
Galerijos pranešimas
Baroti galerija. Saulius Paukštys. Paroda „Miesto faktūros“. Atidarymas - 2019-08-09, 18 val.
