Drobėse – iškilių asmenybių veidai
Parodoje vaizduojami iškilūs Mažosios Lietuvos šviesuoliai: Rytprūsiuose XIX-XX amžių sandūroje, spaudos draudimo laikais lietuviškas knygas, laikraščius leidę spaustuvininkai Otto van Mauderode, Martynas Jankus, Martynas Šernius, lietuvininkų ir kitų pavergtų tautų teises gynęs sorbų kilmės rašytojas Jurgis Zauerveinas, diplomatas Dovas Zaunius, Karaliaučiaus universiteto profesorius Adalbertas Bezzenbergeris,
Menininkė atsigręžia ir į tolimesnę praeitį – jos parodoje „Klaipėdos krašto istorinių asmenybių miniatiūros abstrakčioje tapyboje“ nušvinta Mėmelyje su savo šeima metus gyvenusios Prūsijos madona vadintos daugiavaikės karalienės Luizės, šiame mieste gimusio ir jį savo eilėmis šlovinusio poeto Simono Dacho, Tolminkiemio dainiaus, lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio atvaizdai.
Istorinių veidų galeriją parodoje pratęsia paveikslai su Žemaitijos didikų Chodkevičių ir Tiškevičių miniatiūromis. Vienai garsiausių lietuvių abstrakčiosios tapybos meistrei I.Leščinskaitei, atrodo, nesvetimas ir realizmas – atskirai eksponuojami tapybos drobėse jos pavaizduotų garsių asmenybių piešiniai.
Parodą papildo karalienės Luizės bronzinis biustas, išlietas „Gladenbeck@Sohn” liejykloje. Šį vertingą eksponatą muziejui paskolinęs kolekcininkas Romualdas Kričmanas tikisi, jog jis atsidurs kada nors Klaipėdoje įkurto Karališkojo memorialinio muziejaus rinkinyje.
Atveria kitiems nematomą tikrovę
Bene labiausiai intriguoja išplėstos tikrovės techniniais sprendimais praturtinti I.Leščinskaitės interaktyvūs kūriniai. Prie karalienės Luizės atvaizdo pridėję kompiuterio planšetę parodos lankytojai gali išvysti tai, ko nepamatytų plika akimi tyrinėdami dailininkės sukurtas abstrakcijas – atsiveria visiškai kitokios miniatiūros, kuriose pavaizduoti to laikotarpio žmonių veidai, drabužiai.
Žvelgiantys į interaktyvius menininkės paveikslus girdi Borneo džiunglėse įrašytų paukščių balsus, medžių šnarėjimą, jūros bangų ošimą. Kompiuterio ekrane slenka kūrinį papildančios vaizdo animacijos, sušmėžuoja šiuolaikiniai siužetai – tarp jų ir legendinės britų grupės „The Beatles“ lyderio Johno Lenono portretas.
„Į abstrakčias kompozicijas įterpdama žinomų asmenybių portretus stengiuosi aktualizuoti arba naujai įprasminti XVII-XX amžiaus Klaipėdos krašto panoramą, kultūros palikimą. Suteikti pridėtinę realybę mano paveikslams šiuolaikinių technologijų pagalba padėjo architektė Gerda Antanaitytė“, – pasakojo I.Leščinskaitė.
Su dailininke jau senokai bendradarbiaujanti G. Antanaitytė netgi sukūrė specialią programėlę, žiūrovai ją gali atsisiųsdinti į savo išmaniuosius telefonus. Paskui ekraną tereikia nukreipti į tam tikrą paveikslo vietą, kad atsivertų naujai išplėtota tikrovė - I.Leščinskaitės nutapytos, bet kitiems nematomos miniatiūros.
Visi ciklai – kaip atskiras pasaulis
Į abstrakčią tapybą naujausias technologijas drąsiai įsileidžianti I.Leščinskaitė tvirtina, jog interaktyvios vaizduojamojo meno formos – ne mažiau reflektyvios, kaip ir visa šiuolaikinė mūsų kultūra: “Įgavusios virtualius pavidalus jos gali kryptingai ir sąmoningai interpretuoti ankstesnes epochas, dabartį“.
Menininkės tapyboje tvinkčioja gamtos detalės, senosios tapybos atšvaitai. K. Donelaičio miniatiūra tarsi išplaukusi iš daugiasluoksnių smaragdo spalvos abstrakcijų gelmių. Žalsvas koloritas primena lietuviškuosius Rytprūsius – šimtamečių ąžuolų guotus, jau siekiančius senosios Tolminkiemio bažnyčios bokšto viršūnę.
MLIM erdvėse eksponuojamų abstrakcijų ciklas su karalienės Luizės miniatiūra mirguliuoja baroko epochos mūrų, bažnyčių interjerų, freskų atspindžiais – persipina daugiasluoksnė žėrinčių ir prislopintų spalvų gama.
I. Leščinskaitės paveikslų gelmė, prasmė ir energetika atsiveria atsiveria ne iš karto – žiūrovams reikia stabtelėti, įsižiūrėti į paviršių struktūras, raštus. Kiekvienas ciklas – lyg atskira autonominė erdvė.
Sklindančios istorijos dvelksmas
„Esu spalvininkė, abstrakčioji tapyba – pagrindinis mano minčių ir emocijų raiškos būdas“, – pripažįsta parodos autorė, kurios kūryboje pastaruoju metu vis labiau ryškėja posūkis į naujoviškas vaizdo formavimo schemas ir slinktis link medijų priemonėmis kuriamos tapybos naratyvų.
Fotografinė rega, spalvų šėlsmas, garsai, virtualios simuliacijos, integruotos į tradicinę tapybą, I. Leščinskaitei, regis, padeda sukurti kitokį kultūros ir socialinės aplinkos suvokimą. Šiais laikais toks vaizduojamasis menas intriguoja galbūt net labiau nei emocijomis, pasąmone ar ekspresyvumu grindžiama tradicinė dailė.
MLIM vadovas Jonas Genys neslėpia, jog savitas autorės tapybos braižas ir technika jį nustebino: „Iš jos abstrakcijų sklinda istorijos dvelksmas. Ši menininkė kuria ir propaguoja naujus bendravimo su žiūrovais, ypač su jaunesniais, būdus, o tai, manau, skatina žmones domėtis praeitimi, plečia jų pažinimo horizontus“.
I. Leščinskaitės kūrybos gerbėja menotyrininkė, Rytprūsių praeities tyrinėtoja Jovitai Saulėnienei negailėjo liaupsių dailininkei. Jai atrodo, jog paveikslas su karalienės Luizės miniatiūra žiūrovus į Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus erdves galėtų traukti kaip Leonardo da Vincio šedevras „Mona Lisa“ į Luvrą.
Tyrinėtojai murma – kur originalas?
Prieš daugiau kaip šimtą metų Prūsų Lietuvos šviesuoliai 100 tūkst. egzempliorių tiražu vokiečių ir lietuvių kalbomis išleido manifestą tautiečiams „Pabuskite, klausykite ir padabokite“. Jame pirmą kartą išreikštas Vokietijos imperijoje pakraštyje gyvenusių lietuvininkų siekis prisiglausti prie nepriklausomos Lietuvos.
1918 metų lapkritį susitelkusi Prūsų Lietuvos taryba (PLT) Tilžėje pasirašė istorinį aktą, kuriame dar aiškiau deklaravo šio krašto gyventojų lietuvių valią jungtis prie Lietuvos valstybės kamieno, t. y. – susivienyti visose etnografinėse tautos žemėse. Mažlietuviams šis dokumentas prilygsta Vasario 16-osios aktui.
„Tarpukariu buvo išleisti net du spalvingi plakatai su vadinamojo Tilžės akto tekstu, signatarų parašais, tačiau originalo neliko. Keista, kad apie šį dokumentą kažkodėl neužsimena net kai kurie jį pasirašę garsūs Mažosios Lietuvos veikėjai“, – kalbėjo MLIM vadovas J.Genys.
Neaiškumai, nutylėtos arba tyčia nuslėptos to meto įvykių Prūsų Lietuvoje aplinkybės, istorinių šaltinių stoka kai kuriuos naujosios kartos istorikus paakino niurzgėti, aiškinti, jog Tilžės aktas – fikcija, jo išvis nebuvo.
Tiktai plakatuose reprodukuotas dokumentas su pusšimčio mažlietuvių parašais, pasak jų, tebuvo sudėtingo anų laikų diplomatinio žaidimo dalis. Jo tikslas – pasinaudojus geopolitine ir ekonomine sumaištimi po Pirmojo pasaulinio karo, vokiečių šimtmečiais valdytą Klaipėdos kraštą žūtbūt prijungti prie Lietuvos valstybės.
Dailininkės pamokos istorikams
Dar yra ir tokių istorikų, kurie tvirtina, jog Tilžės aktas – akivaizdžiausias akių dūmimas, apgaulė, tautininkų propaganda, klastotė, sukurpta ano meto Lietuvos slaptųjų tarnybų, tyčia visuomenei paskleista dezinformacija. Valdžia tariamiesiems signatarams esą prisakiusi užsičiaupti – niekam nepasakoti, kaip buvo iš tikrųjų.
Istorijos mokslų daktaras J.Genys įsitikinęs, jog Tilžės aktas nėra primityvi klastotė: „Jis atkartoja tai, kas pasakyta ankstesniame mažlietuvių manifeste. Neaišku, koks tekstas anuo metu Klaipėdos krašto gyventojams buvo svarbesnis. Sureikšminę manifestą jie galėjo neišsaugoti vėlesnio akto originalų?“.
Dar neatrastas Tilžės aktas, pasak J.Genio, apgaubtas paslapčių, kaip ir I.Leščinskaitės paveikslai: „Šis dokumentas istorijos fone mums tarsi nematomas fantomas bet jis tikrai buvo ir yra, negalėjo pradingti kaip į vandenį – originalas veikiausiai guli kur nors užkištas saugyklose, prislėgtas kitų bylų“.
Istorinių miniatiūrų kūrėjos propaguojami kūrybos metodai, jos naudojama interaktyvi tikrovės vaizdavimo technika istorikams gali tapti savotiška paskata atskleisti mįslingus Mažosios Lietuvos praeities puslapius.
* * *
Dailininkė abstrakcionistė Irma Leščinskaitė 1998 m. Vilniaus dailės akademijoje(VDA) įgijo tapybos studijų magistrės laipsnį. 2007 m. baigė VDA Meno aspirantūros studijas, jai suteiktas dailės krypties meno licenciato laipsnis. Kūrėja tęsia mokslus VDA Socialinės edukologijos doktorantūroje, dėsto vizualiuosius menus šios akademijos Klaipėdos fakulteto studentams.
I.Leščinskaitė nuo 2001 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, jai suteiktas meno kūrėjos statusas. Parodinėje veikloje dalyvauja nuo 1990 metų: surengė 28 personalines parodas, savo kūryba pristatė 102 bendrose meno parodose ir projektuose Austrijoje, JAV, Italijoje, Islandijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Vokietijoje, Danijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Latvijoje.
