Dėl šalyje įvesto karantino išlydėjimas bei atsisveikinimas su menininke atidedamas vėlesniam laikui.
S.Drebickaitė gimė Šiauliuose, užaugino dvi dukras – Alesandrą ir Simoną.
Menininkė 1975–1980 m. studijavo monumentaliąją dailę Lietuvos valstybiniame dailės institute, daugiausia išmoko iš S. Veiverytės, L. Surgailio, K. Morkūno.
Nuo 1983 m. priklausė Lietuvos dailininkų sąjungai, tapė paveikslus, kūrė vitražus, freskas, mozaikas.
Haidelberge (Vokietija) laimėjo konkursą Vasario 16-osios gimnazijos koplyčios vitražui sukurti.
Be klasikinio meno, dailininkę žavėjo impresionizmas, japonų graviūros, G. de Chiriko kūryba.
S.Drebickaitė vertino natūrą kaip įkvėpimo šaltinį, bet mėgo tapyti dirbtuvėje, nes jai buvo svarbus meninių problemų sprendimas.
Dailininkė siekė vidinės paveikslo šviesos, spalvų „skambesio“, emocionalaus potėpių judėjimo, mėgo ploną daugiasluoksnę tapybą, naudojo lasiruotes, kuriančias skaidrumo įspūdį.
