Kačerginė, kurią jungia dviračių takas su Kaunu, yra paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine 2020. Jos devizas – „Praeitis kuria ateitį“.
„Dviratis ir fotografija – du svarbūs XIX a. išradimai, be kurių ir šiandien sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą. Fotonuotraukos, seniau išskirtinėmis progomis darytos profesionalių fotografų ateljė šeimos albumams ar dokumentams, atsiradus išmaniesiems telefonams tapo bene kiekvieno mūsų kasdienė gyvenimo dalis, – sakė R.Senapėdis. – Panašiai ir dviratis, kažkada buvęs tik turtingųjų pasipuikavimo atributu, šiandieną yra populiarus sveikos gyvensenos, o ne prabangos simbolis.“
Tarpukario Lietuvoje vyravo vokiški dviračiai „Anker“, „Brennabor“, „Dürkopp“, „Naumann“, „Presto“, „Triumph“, „Wanderer“. Palyginti populiarūs buvo angliški „Royal“ ir „Seagul“, taip pat latviški dviračiai „Erenpreis“, „Latvello“, „Liva“, „Omega“.
Spaudoje būta prancūziškų, čekoslovakiškų, austriškų ir amerikietiškų dviračių reklamos, bet jų buvo nedaug. Nuo 1928 m. Lietuvos keliais ir gatvėmis riedėjo ir Kaune pagaminti dviračiai „Amlit“, vėliau atsirado dviračiai „Lietūkis“ ir Klaipėdoje gaminti „Bresvelo“.
Dviračiams populiarinti pasitarnavo Lietuvos sporto entuziastų rengiamos varžybos. Vienos pirmųjų Lietuvoje buvo 1922 m. vasarą Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos organizuotos Kauno dviračių pirmenybės ir Lietuvos dviračių pirmenybės.
Tų pačių metų rugsėjį buvo organizuotas dviračių važiavimas Kaunas–Marijampolė–Kaunas. Lietuvos dviratininkai dalyvavo 1924 m. Olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (VIII olimpiada) ir 1928 m. IX olimpiadoje Amsterdame.
Tarpukario Lietuvoje dviratis buvo plačiai naudotas valstybės institucijose – kariuomenėje ir policijoje.
Paroda Kačerginėje „Dviračių istorijos Lietuvoje, XX a. pirmoji pusė“ veiks iki 2021 m. gegužės 31 d.
