Administratore vienuose Kauno svečių namuose dirbanti 26 metų mergina savęs menininke kol kas nevadina.
Tačiau pajutusi kūrybos džiaugsmą kaunietė neslėpė, kad ateityje tapyba gali tapti jos gyvenimo pašaukimu.
Neseniai pirmąjį tapybos darbą ant drobės, kurį pavadino „Močiutės sodai“, pristačiusi I.Dauskurdaitė jame įamžino Veiviržėnuose (Klaipėdos r.) gyvenančių savo senelių Zitos ir Jeronimo Jono Kęstučio Danielkų sodybą.
Šis darbas sulaukė didelio nuosavas sodybas prižiūrinčių ir puoselėjančių žmonių susižavėjimo.
Tapyti įkvėpė nuotrauka
„Senelė savo gėlyną ir kitus želdinius daugybę metų labai puoselėja: derina augalų spalvas, aukštį, komponuoja, kad jie vieni šalia kitų augtų, žaliuotų, skleistųsi, žydėtų.
Jos sodu gėriuosi nuo pat vaikystės. Darbštuolės senelės triūsą ne kartą įvertino ir vietos gyventojai, ir net pro šalį keliu važiuojantys žmonės.
Neretai jie sustoja, išlipa iš automobilio ir ateina pasižiūrėti į akį traukiantį grožį“, – tikino mergina.
Mintis dažais ant drobės perkelti sodus I.Dauskurdaitei kilo į rankas paėmus vieną nuotrauką. Mergina sakė, kad ji daryta prieš kelerius metus vidurvasarį gausiai žydint ir žaliuojant augalams.
Nors kaunietė dailės mokslų nėra krimtusi, o mokyklos laikais nutapė vos keletą vaikiškų paveikslų, ši fotografija ją įkvėpė imtis gerokai sudėtingesnio kūrybinio sumanymo.
Reikia kruopštumo ir kantrybės
Įsigijusi dažų ir teptukų ji pradėjo tapyti paveikslą, tačiau netrukus suvokė, kad vien šiomis priemonėmis kuo tiksliau atskleisti gėlių žiedų spalvų ir formų bei medžių ir kitų augalų lapų jai nepavyks.
„Savo vaizduotėje mačiau vaizdą, kurį troškau perteikti paveiksle. Ilgai galvojau, kaip galėčiau nutapyti itin smulkias gėles – našlaites, rožes, ramunes, spygliuočius augalus ar medžių lapus.
Šovė mintis panaudoti dantų krapštuką.
Panardinau jį į dažus ir taškeliais išpiešiau gėlės žiedą. Išgavau norimą vaizdą, todėl nutariau šiuo būdu sukurti visą paveikslą“, – tikino pašnekovė.
Tapymas dantų krapštukais, kurių sunaudojo turbūt ne vieną šimtą, iš I.Dauskurdaitės pareikalavo itin daug kruopštumo ir kantrybės.
Su pertraukomis savo darbą ji kūrė beveik dvejus metus. Mergina tikino specialiai nemaišiusi skirtingų spalvų dažų, kad išgautų norimą atspalvį ar šešėlius.
Paveiksle spalvos susiliejo ir sukūrė išskirtinį vaizdą.
Pavyko padaryti staigmeną
Geriau įsižiūrėjus į šį paveikslą galima pamatyti ne tik augalus, bet ir žmonių veidus ar net miško dvasias, kurios slepiasi medžiuose. Paveikslas ypatingas dar ir tuo, kad ryte saulei tekant jame matoma vienokia spalvų žaismė, dieną ir vakare kitokia.
Paveikslą mergina pradėjo prieš kelerius metus. Tačiau jis kurį laiką buvo padėtas į šoną.
Darbą kaunietė baigė praėjusios vasaros pradžioje. Per dėl koronaviruso paskelbtą karantiną ji dirbo nuotoliniu būdu ir daugiausia laiko leido namuose.
Nutapiusi paveikslą I.Dauskurdaitė pagamino jo reprodukciją ir nuvežė dovanų seneliams.
„Kartu nusivežiau ir paveikslo originalą.
Tačiau net į jį žiūrėdami seneliai sunkiai patikėjo, kad tai ne nuotrauka. Ir net liesdami ruplėtą dažų paviršių jie negalėjo suvokti, kad šį darbą nutapiau aš. Juk giminėje visi žinojo, kad niekada nebuvau to dariusi. Pavyko padaryti staigmeną ir kaip reikiant pradžiuginti senelius“, – sakė I.Dauskurdaitė.
Siekia atskleisti jūros jėgą
Savo darbą mergina pristatė ir internete. Didžiausio susidomėjimo ir susižavėjimo ji sulaukė sodybų puoselėtojų feisbuko svetainėje.
Žmonės iš įvairiausių kampelių pradėjo siųsti savo sodybų nuotraukas ir prašyti, kad kaunietė jas taip pat skrupulingai nutapytų.
Kūrėja sakė, kad ateityje šių darbų greičiausiai imsis su malonumu. Tačiau šiuo metu ji susitelkusi į dar vieną kuriamą paveikslą – dantų krapštukais ir dažais tapomą jūrą.
„Dažnai būdama prie jūros mėgaujuosi jos platybe, kvapu, bangų mūša ir jaučiu ypatingą jos jėgą.
Šį jausmą noriu perkelti ir į savo paveikslą. Tam reikia ne tik laiko. Svarbu atskleisti vidinius kūrybinius klodus“, – tikino I.Dauskurdaitė.
