Visą balandžio mėnesį kviečiame įsitraukti į pažintį su M. K. Čiurlioniu, garsiausiu Lietuvos dailininku ir kompozitoriumi. Kartu su muziejumi bei kompanija „Avenueart.lt“ parengėme testą, kurį sudaro 32 klausimai.
Teisingai atsakę bent į pusę klausimų galės tikėtis vieno iš prizų – dailininko paveikslo „Angelėliai. Rojus“ reprodukcijos ant šilko žoržeto, puošnios skarelės, neterminuoto naudojimo muziejaus bičiulio kortelės, suteikiančios galimybę nemokamai lankytis muziejaus dailės padaliniuose arba dailininko kūrybos atvirukų komplekto.
Prizų laimėtojai burtų keliu bus išrinkti ir paskelbti gegužės 3 d. Testo klausimai apima ir menininko gyvenimo, biografijos faktus, ir jo gyvenimo detales, kurios šiek tiek atskleidžia šalies kultūros simboliu tapusią asmenybę, jo charakterį.
Kviečia neapsiriboti tik žinojimu, kad Čiurlionis yra
Muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė apgailestavo, kad Čiurlionio žinomumas šiandien dažnai apsiriboja tiesiog žinojimu, kad jis yra. „Kad ir kaip būtų liūdna, Čiurlionis mums atrodo tokia kasdieninė duotybė. Tačiau, kad tai būtų mūsų pasididžiavimas, kad kiekvienas suvoktų, jog turime genijų, kuris kaip niekas kitas atskleidžia mūsų, lietuvių tautos savitumą ir kelia susižavėjimą kitoms tautoms – tikrai dar taip nėra.
Kolegos iš Japonijos su nuoširdžiu pavydu komentuoja, jog jei turėtų tokią genialią asmenybę, garbintų ir šlovintų ją kiekviename žingsnyje. Gal įgimtas lietuvių kuklumas neleidžia didžiuotis tuo ką turime? O kartais įsivaizduojame, kad užtenka Čiurlionio kūrybą reprodukuoti ant visų tam tinkamų ar nelabai tinkamų daiktų, ir jo populiarumas išaugs. Bet ne tokia yra žinomumo kaina“, – sakė D. Kamarauskienė.
Prieš ketverius metus šilko skaras su garsaus dailininko paveikslų atvaizdais pradėjusios gaminti kompanijos „Avenueart“ vadovės Jolantos Lunevičienės teigimu, praėjusio amžiaus pradžioje gyvenęs ir kūręs M. K. Čiurlionis, be kita ko, yra ir istorinė asmenybė.
„Tam, kad ji būtų suprantama, pažįstama ir artima, kiekviena karta turi atrasti ir palaikyti su ja savo santykį, reikalingas abipusis dialogas. Mes pasirinkome šilko skarą, ne tik kaip aprangos detalę, bet ir kaip mediją, menininko žinios nešėją. Paveikslai, perkelti ant aksesuarų, tampa šiandien gyvenančių žmonių kasdienės nūdienos dalimi.
Dėvėdami arba dovanodami tokią skarą jie dalinasi bendra emocija, nuotaika arba tiesiog spalvomis. Galbūt kažką tas daiktas užkabina, paragina domėtis autoriaus kūryba, asmenybe, kaip kad paskatino mus. Yra daug, ir netgi pirminių, šaltinių, iš kurių galima pažinti Čiurlionį.
Tai išlikę laiškai, užrašai, bylojantys apie dar vieną jo talentą – rašyti. Pradėję šį projektą Čiurlionį pamatėme kitomis akimis, todėl ir testui pasiūlėme klausimus, kurie leistų praskleisti sustingusio simbolio šydą ir parodytų šiltą, gyvą žmogų, jo humoro jausmą, įpročius, paprastą ir nepaprastą požiūrį į žmogaus būtį, kasdienybę“, – sakė J. Lunevičienė.
Lietuviškos tapatybės dalis
Savo šimtmetį muziejus švenčia su ekspozicija, skirta XX a. dailininkų kūrybai – „Tapatybės beieškant. XX amžiaus pradžia, iki 1940 metų“. Muziejaus vadovė pažymi, kad anuo laikmečiu kelti klausimai apie tapatybę aktualūs ir šiandien. Ar M. K. Čiurlionis irgi yra lietuvių tautos tapatybės dalis?
Pasak D. Kamarauskienės, jis ir niekas kitas muziejui atnešė tarptautinę šlovę, kai Čiurlionio kūriniai, geidžiami ne vieno kuratoriaus, pradėjo keliauti į žymiausių muziejų parodas. Čiurlionis atkreipia dėmesį ir į muziejų, ir į Lietuvą. Istorinės aplinkybės taip susiklostė, kad Pasaulyje kaip tik mūsų laikais jo vardas ima vis garsiau skambėti.
Prancūzų menotyrininkas, parodos „Laukinės sielos. Simbolizmas Baltijos šalių mene“ generalinis kuratorius Rodolphe Rapetti pabrėžė: „M. K. Čiurlionio kūrinių eksponavomas tarptautinėse parodose – tai būdas jo vardą įrašyti į Europos ir Pasaulio kultūros meno istoriją“.
Ką mes žinome apie kūrėją, kuris toli peržengė savo šalies ir laikmečio kultūros ribas? O svarbiausia – ką dar norėtume sužinoti? Kviečiame spręsti testą.
