Kodėl Lietuvai nebereikia Vytauto Kasiulio dailės muziejaus?

„Negi į Lietuvą ateina laikai, kai bus naikinami muziejai ir kitos meno bei kultūros įstaigos? Gal ir bažnyčias, kaip bolševikai, pradėsime griauti“? – panašiomis mintimis pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose dalijasi kultūros pasaulio žmonės, reaguodami į Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus ir Kultūros ministerijos sprendimą panaikinti garsaus dailininko Vytauto Kasiulio dailės muziejų Vilniuje. 

Vytauto Kasiulio dailės muziejus pervadintas Lietuvos diasporos dailės muziejumi.<br>Lietuvos diasporos dailės muziejaus nuotr.
Vytauto Kasiulio dailės muziejus pervadintas Lietuvos diasporos dailės muziejumi.<br>Lietuvos diasporos dailės muziejaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 13, 2021, 12:27 PM, atnaujinta Jun 13, 2021, 1:45 PM

„Bronė Kasiulienė bauginosi, kad Lietuva tebėra nekultūringa šalis, Žibuntas (Mikšys – Red.) sakė, kad Lietuva – subinžemė. Dar Žibuntas sakė, kad mes nežinome, nei kas yra aikštė, nei kas yra miestas. Prisimenu, įsižeidęs trenkiau durimis ir pabėgau. Netoli tenubėgau“, – sužinojęs, kad nuo šiol Vilniuje V. Kasiulio muziejus pertvarkytas į Diasporos muziejų, o garsiojo dailininko palikimą ištiko neaiškus likimas, piktinosi Nacionalinės kultūros ir meno laureatas, rašytojas Valdas Papievis, gyvenantis Paryžiuje. 

Dar labiau kultūrininkus nustebino tai, kad užbraukti ant muziejaus, esančio šalia Nacionalinio operos ir baleto teatro, pavadinimą nuspręsta vogčiomis. Niekur apie tai nebuvo paskelbta, o prieš tai nevyko ir jokios diskusijos.

„Tai – Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus sumanymas. Detalių nežinau. Bet juk ir nebuvo įsipareigota, kad šis muziejus visą laiką vadinsis V. Kasiulio muziejumi. O jo darbų ekspoziciją galima bus rodyti ir kitose salėse”, – bendraudamas su Lrytas.lt, tegalėjo pasakyti kultūros ministras Simonas Kairys.

Tačiau jo žodžius paneigė buvęs ilgametis Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys: „Lietuva V. Kasiulio šeimai, kuri padovanojo visą jo kūrybinį palikimą, buvo įsipareigojusi, kad jis nuolatos bus saugomas specialiai tam įkurtame muziejuje. Tik su tokia sąlyga velionė žmona Bronė Kasiulienė sutiko, kad viskas būtų pargabenta į Lietuvą. Taip ir padarėme. Savo pažado sąžiningai laikėmės. Kodėl naujoji valdžia nusprendė uždaryti V. Kasiulio dailės muziejų, neturiu supratimo. Bet toks nesąžiningas elgesys, tikrai nesuprantamas. Ką padarysi... Pastaruoju metu kultūros srityje daug keistų sprendimų”.

Paklaustas, ar dailininko sūnus Vytautas Kasiulis, gyvenantis Prancūzijoje, gali pareikalauti grąžinti tėvo palikimą, R. Budrys neatmetė tokios galimybės: „Visko gali būti“.

Su Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus vadovu, buvusiu kultūros ministru Arūnu Gelūnu sekmadienį susisiekti nepavyko.

V. Kasiulio dailės muziejus Vilniuje buvo atidarytas 2013 m. birželio 27 d., kaip Lietuvos dailės muziejaus padalinys. Neoklasicistinis kultūrinės paskirties pastatas Alberto Goštauto g. 1, kuriame įsikūrė naujasis meno muziejus, buvo pastatytas XX a. pradžioje. 2012 m. istorinis pastatas rekonstruotas ir modernizuotas Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo programos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, jį pritaikant šiuolaikiniams muziejiniams poreikiams. 

Pastate veikė nuolatinė dailininko V. Kasiulio kūrinių ekspozicija, įrengtos keičiamų parodų salės, konferencijų ir renginių centras. Pagrindinė V.Kasiulio dailės muziejaus misija buvo saugoti ir eksponuoti dailininko našlės B. Kasiulienės dovanotą ir jo sūnaus V. Kasiulio Lietuvai perduotą 950 kūrinių dailininko kolekciją bei asmeninį menininko archyvą ir populiarinti lietuvių dailės meną. 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.