Metų pabaigoje KKKC erdvės skiriamos fotografijai. Žiūrovai kviečiami į Arturo Valiaugos ir Lino Liandzbergio („Viešų vaizdų privatūs gyvenimai“), Tomo Tereko („ISOliacija“), Juozapo Kalniaus („Tirpstanti Klaipėda“), ukrainietės AntiGonnos („Velniai“) Klaipėdos fotografijos rezidencijos kūrėjų („Zefyras / Zephyr“) parodas. Virtualiai pristatoma Vaclovo Strauko paroda „Neringos kopos“.
Mirusios tikrovės vaizduotojai
A.Valiaugos ir L.Liandzbergio paroda „Viešų vaizdų privatūs gyvenimai“ – žmogaus ir jo aplinkos sąveikos rezultatas. Kūrėjų savivokos, jų pasaulėjautos atspindžiai fiksuojami kaip potėpis, spalva, šviesos atmintis ar rytojaus nuojauta. Vaizdinis parodos naratyvas L.Liandzbergio tapybos ir A.Valiaugos fotografijos sąveikos kontekstuose išradingai plėtojamas, skatina mąstyti.
L.Liandzbergis grįžta prie natūros, giliau tyrinėja akimirkos, realių gyvenimo ženklų ir simbolių reikšmes, konkrečias vietoves, tikroviškus paveikslus, analizuoja buities akimirkų efemeriškumą. Daugelyje jo naujosios serijos paveikslų ryškėja fotografijos įtaka: negatyvo efektas, telefono kamera užfiksuoti realybės vaizdiniai, kasdienės situacijos, fragmentiškumas ir momentiškumas.
A.Valiaugos atramos taškai – socialinės tapatybės tyrinėjimas, atviras, sąmoningas ir kritinis žvilgsnis į šiuolaikybę, nepaliaujama temų, formų, spalvų ir laiko pojūčio kaita. Bendras kūrėjų dueto vizualinių tyrimų pastangas vienija kintanti sociokultūrinė situacija, personažų būsenos, abu kuria vaizdus, identifikuoja erdves, kuriose skleidžiasi jų asmeninio gyvenimo patirtis, laikas ir atmintis.
„Fotografijos sustabdyta viešoji realybė jau mirusi praeityje. Nykstančioje laikmenoje dokumentiškumas atgija kaip tapybos raiška, tikrovės ir privataus emocinio patyrimo išgyvenimas“, – išskirtinę L.Liandzbergio ir A.Valiaugos parodą apibendrina Fotografijos šventės uostamiestyje organizatorius ir parodų kuratorius Darius Vaičekauskas.
Ukrainietė žvelgia šėtonui į akis
Ukrainietės menininkės AntiGonnos paroda „Velniai“ – iššūkis įvairiuose lygmenyse tarpstančiam smurtui, drąsus eksperimentas ne tik šiuolaikinio Ukrainos meno kontekste. Daugialypė šios kūrėjos meno praktika persmelkta latentinių traumų, neišsipildžiusių troškimų, visuomenėje egzistuojančių baimių, iškrypimų, tabu ir kitokių draudimų – toksiškos socialinių opų mizanscenos viešajame gyvenime.
Antigonna kuria intriguojančius performansus, režisuoja videokūrinius, dirba kaip trash modelis kitiems autoriams, jungia fotografijos, tapybos ir instaliacijos medijas, demonstruoja transagresyvias lytiškumo strategijas, savaip interpretuodama asmeninę patirtį stigmatizuoja socialines ydas, traumas, neteisybę.
„Per radikalų skausmą ir ekstazę AntiGonna tarytum išlaisvina nepatogias, visuomenėje dažnai nutylimas temas, kviečia žiūrovus nuoširdžiai diskusijai“, – pažymėjo D.Vaičekauskas ir įspėjo, jog ukrainietės parodoje nerekomenduojama lankytis vaikams ar nepilnamečiams.
Menininkės kūrybos braižą, kūrybos tematiką atskleis jos sukurtas trumpametražis filmas „Skaidri oda“ („Lucid Skin“), šiemet pristatytas tarptautiniuose festivaliuose „Vienna PFFV Festival“, „International Queer Film Festival Playa del Carmen, „FINNOF International Festival of New Non Fiction Narratives“.
Senamiestyje karas dar nesibaigė?
J.Kalniaus fotografijų paroda „Tirpstanti Klaipėda“ – siekiamybė šiuolaikinio meno priemonėmis atskleisti 1945 metais pasibaigusį, bet uostamiesčio erdvėse, atrodo, vis dar vykstantį karą. Žudomi ne žmonės – autoriaus žvilgsnis krypsta į nestabdomą senojo kultūros paveldo nykimą, o kartais netgi sąmoningą jo naikinimą, skaudžius istoriškai vertingų architektūros objektų praradimus.
Tokiai parodai J.Kalnių įkvėpė tikrovė. Klaipėdos senamiestyje, Mėsininkų ir Tomo gatvių sankryžoje, prieš kelerius metus bandyta statyti pastatą, bet atkasus per karą suniokotų namų pamatus darbai buvo pristabdyti, o vėliau ir visiškai sustojo. Dabar ši vieta, kur anksčiau žaliavo pieva, tapo klaikiu šabakštynu, aptvertu nuo vėjų virstančia skardine tvora, per kurią jau lipa krūmai.
„Nykimą fiksuoja sulėtinta fotografija (slow photograpy) – tiesioginiai pozityvai sidabro želatinos popieriuje. Fotografijose miestas nušvinta tarsi veidrodyje – gatvių labirintuose pozityvas skleidžiasi išvien su architektūra, veidrodiniai vaizdai informatyviai, estetiškai ir suprantamai viską vizualizuoja. T.Kalnius žiūrovams tarsi siūlo pažvelgti į save, pajusti asmeninę atsakomybę“, – pastebi D.Vaičekauskas.
„Valdžia bejėgiškai dejuoja, statybininkai taiso griūvančias tvoras, bet nemato duobėse telkšančio vandens. Verslo struktūrų, taip pat ir Jūrų uosto įmonių nežabojama invazija į miestą, naikina senąjį paveldą. Net naujesnių pietinių Klaipėdos mikrorajonų erozija verčia susimąstyti, fiksuoti šį procesą fotografijose“, – dėl nykstančių vertybių sielojasi parodos „Tirpstanti Klaipėda“ autorius.
Fotografijose – karantino atspindžiai
Karantino situacijos inspiruotas naujausias fotomenininko T.Tereko projektas „ISOliacija“ aktualizuoja koronaviruso pandemijos sukeltas pasekmes – vienišumo, atskirties, baimės, neapibrėžtumo jausmus.
„Per pirmąjį karantiną prislėgtas nežinomybės sugalvojau ritualą – kasdien ant lango lipnia juosta klijavau įvairius objektus, žodžius – žinutes pasauliui apie savo vienatvę. Paskui atsirado noras viską fiksuoti, kurti karantino dienoraštį. Naudojau vidutinio formato kamerą ir seną fotopopierių, rutininis fotografavimo procesas trukdavo ilgai. Šitaip būsto langas virto savotišku tarpininku tarp manęs ir pasaulio, beveik kasdien rengiau nedidelius performansus“, – pasakojo T.Terekas.
Pro šalį praeinantys žmonės pastebėdavo namuose karantino įkalinto T.Tereko žinutes – kas nusišypsodavo, kas fotografuodavo, o kas baksnodavo pirštais. Tai buvo lyg nebylioji komunikacija. Ironiškais kūriniais garsėjantis menininkas mano, jog raudos ir vien tik rimtos kalbos nepadeda įveikti vienatvės, neatpalaiduoja nuo psichologinės naštos, todėl linkęs šypsotis net tada, kai jam liūdna.
Parodos pavadinimas „ISOliacija“ angliško termino ISO (skaičius, nusakantis juostos, jutiklio jautrumą šviesai) ir lietuvių kalboje prigijusio tarptautinio žodžio „izoliacija“ (lipnioji juosta, o šiuo atveju atskirtis) junginys. Tai paroda apie šiuolaikinėje visuomenėje išsikeriojusią baimę, vienatvė, pakitusią kasdienybę, sulėtėjusį gyvenimo ritmą.
Pristatoma ir rezidentų kūryba
„Rezidencijos – strateginė Klaipėdos kultūros kryptis, svarbi ne tik miesto gyvasčiai, jo įvaizdžiui, bet ir patiems menininkams. Plėsdami jų veiklos erdves, stiprindami mainų platformą nuo 2019 metų į rezidencijas kviečiame šalies ir užsienio kūrėjus, fotografiją naudojančius kaip mediją. Jie kuria su vietiniais kontekstais, specifika ir aktualijomis susijusius darbus, domisi gerąja praktika, dalijasi patirtimi“ – sakė D.Vaičekauskas
Paroda „Zefyras/Zephyr“ – 2019–2021 metais uostamiestyje vykusių rezidencijų dalyvių kūrybos ataskaita. KKKC erdvėse pristatomi ryškiausi ukrainiečių Andrejaus Bojkos, Igorio Čekačkovo, Artiomo Humilevskio, Sašos Kurmač, Anastasijos Leonovos, Sergejaus Melničenko, Jelenos Morozovos, Stanislavo Ostrouso, lietuvių Tomo Tereko, Artūro Šeštoko, Juozapo Kalniaus darbai.
Šviesaus atminimo klaipėdiečio V.Strauko (1923–2017) fotografijų paroda „Neringos kopos“ primins šį daugybę apdovanojimų pelniusį kūrėją, vieną pirmųjų LFS narių, priskiriamą iškiliausiems lietuviškosios fotografijos mokyklos atstovams.
Klasiko darbai – virtualioje erdvėje
V.Strauko kūriniai siejami su lyrinio realizmo ir humanizmo kryptimi Lietuvos fotografijoje. Savo darbuose jis visuomet siekė atskleisti žmogaus ir gamtos grožį, jų dermę, darė tai jautriai, su didžiule atida ir meile. Ko ne visą savo kūrybą pašventęs Lietuvos pajūriui V.Straukas neabejotinai prisidėjo prie šio krašto ir visoso šalies, jos fotografijos meno populiarinimo.
Nepamirštas V.Strauko fotografijų ciklas „Kopos“ (1975 m.). Prieš kelerius metus mirusiam lietuviškosios meninės fotografijos maestro būtent už jį paskirta šiųmetė tradicinė Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio premija.
Fotomenininko kandidatūrą šiam apdovanojimui teikė LFS Klaipėdos skyrius. Išskirtinius V.Strauko darbus ir nuopelnus įprasmina į VI Klaipėdos fotografijos šventės renginių programą įtraukta virtualioji jo kūrinių paroda „Neringos kopos“: (www.photoklaipeda.lt/vt/vstraukas).
Žiūrovų pamėgtos Klaipėdos fotografijos šventės renginiai KKKC erdvėse šurmuliuos iki gruodžio vidurio. Juos, kaip ir visų menininkų parodas, organizuoja LFS Klaipėdos skyrius.
Šeštadienį vyks paraleliniai renginiai – švietėjiškos ekskursijos po parodas („ISOliacija“, „Zefyras / Zephyr“) su kuratoriumi D.Vaičekausku. Tą pačią dieną AntiGonna pristatys savo kūrybą, fragmentus iš filmavimo proceso, filmų anonsus, pasidalys mintimis apie savo darbą, artimiausius planus.
KKKC Parodų rūmai. Fotografijos šventės atidarymas. 2021–11–12, 18 val. (L.Liandsbergis ir A.Valiauga „Viešų vaizdų privatūs gyvenimai“, T.Terekas „ISOliacija“, AntiGonna „Velniai“, Klaipėdos fotografijos rezidentai „Zefyras/Zephyr“, J.Kalnius „Tirpstanti Klaipėda“, V.Straukas „Neringos kopos“). Parodos veiks iki 2021–12–12.
