Grėsmės Ukrainos atominėms elektrinėms fone kviečia į paskaitą apie branduolinę estetiką karo akivaizdoje

Kovo 9 dieną Radvilų rūmų dailės muziejuje vyks Emilijos Škarnulytės parodą „Švytintys kambariai“ lydinti menotyrininkės dr. Linaros Dovydaitytės paskaita „Įsivaizduoti ateitį: branduolinė estetika karo akivaizdoje“.

Iš Emilijos Škarnulytės parodos „Švytintys kambariai“.<br>LNDM nuotr.
Iš Emilijos Škarnulytės parodos „Švytintys kambariai“.<br>LNDM nuotr.
Iš Emilijos Škarnulytės parodos „Švytintys kambariai“.<br>LNDM nuotr.
Iš Emilijos Škarnulytės parodos „Švytintys kambariai“.<br>LNDM nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

LNDM inf.

Mar 4, 2022, 10:48 AM, atnaujinta Mar 4, 2022, 10:53 AM

Karas Ukrainoje mus akimirksniu sugrąžino prie niekuomet neišspręstų branduolinės modernybės iššūkių. Įprasta, daugybę metų egzistavusi perskyra tarp karinės (bomba) ir taikios (energetika) branduolinės pramonės staiga neteko prasmės.

Šiomis dienomis atominio karo grėsmė jaudina mūsų vaizduotę ir veikia kasdien priimamus politinius sprendimus. Tačiau to negana.

Antrąją karo dieną Ukrainą užpuolusi Rusijos kariuomenė užėmė Černobylio atominę elektrinę su pavojingais objektais, esančiais uždraustoje zonoje. Iki šiol vyksta kariniai veiksmai prie kitų – veikiančių – atominių elektrinių, kurių Ukrainoje yra 4 (iš viso 15 branduolinių reaktorių). Tai kelia pavojų Europai, o gal net visam pasauliui. (Devintą karo dieną Zaporožės atominėje jėgainėje, kuri yra didžiausia Europoje, kilo gaisras, kai ją atakavo Rusijos pajėgos. – Red.)

Branduolinio mokslo ir technologijų keliamus iššūkius jau seniai reflektuoja ir menininkai – jie savo kūriniuose kritikuoja atominių ginklų kūrimą bei panaudojimą, branduolinius bandymus, radiacinę aplinkos taršą ir mėgina įsivaizduoti (po)branduolinę ateitį.

Škarnulytės personalinė paroda „Švytintys kambariai“ suteikia progą plačiau pasvarstyti, kokius atomiškumo vaizdinius, pasakojimus ir jautrumus kuria meninės ir kūrybinės praktikos?

Kas būdinga kultūrinėms branduolinės pramonės reprezentacijoms? Kaip menas galėtų paveikti atominės eros istorijos suvokimą ir ateities įsivaizdavimą? Radvilų rūmuose eksponuojamoje Škarnulytės vaizdo instaliacijoje „t1⁄2“ vieną iš vaidmenų atlieka ir Lietuvoje esantis branduolinis objektas – Ignalinos atominė elektrinė, kuri dar kartą primena, kad šiandien visi esame ukrainiečiai.  „t ½“, 2019 m. pelnė Kijevo šiuolaikinio meno centro „Ateities kartos meno prizą“ (Future Generation Art Prize).

Kūrinys „t ½“ – tai fikcinė vizualinė šiuolaikinio mokslo meditacija iš archeologinės ateities perspektyvos. Svarstydama apie E. Škarnulytės kūrybą, kultūros tyrinėtoja Alison Sperling klausia: „Kokią istoriją apie mus papasakotų ateivis archeologas, susidūręs su XXI a. atominiais ir technologiniais griuvėsiais?“.

Parodoje žiūrovas kviečiamas patirti pasaulį futuristiniu ateivio archeologo žvilgsniu. Dalis šio kūrinio buvo nufilmuota Lietuvoje, uždarytoje Ignalinos atominėje elektrinėje, dalis – branduolinių povandeninių laivų kanaluose poliariniame rate.

Kadruose nuotolinio skenavimo būdu taip pat užfiksuota neutrinų observatorija „Super-Kamiokande“ Japonijoje, dalelių greitintuvas CERN laboratorijoje Šveicarijoje. Instaliaciją papildo kūriniai „Ateities fosilija I“ ir „Ateities fosilija II“, kuriuose matomi kompiuterine grafika sukurti užhorizontinio radaro „Duga“ ir neutrinų observatorijos „Super-Kamiokande“ vaizdai.

Emilija Škarnulytė (g. 1987 m. Vilniuje) – menininkė ir kino kūrėja, kurios darbai atsiskleidžia tarp dokumentikos ir įsivaizduojamybės. Autorė kuria filmus ir įtraukias instaliacijas, kuriuose tyrinėjamas gilusis laikas ir nematomos struktūros – nuo kosminių ir geologinių iki ekologinių bei politinių.

2019 m. E. Škarnulytė atstovavo Lietuvai 22-ojoje Milano trienalėje. Pastaruoju metu autorės personalinės parodos buvo surengtos tokiose institucijose kaip Londono „Tate Modern“ (2021 m.), „Kunsthaus Pasquart“ Šveicarijoje (2021 m.), Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje (2021 m.) ir kt. Jos filmai įtraukti į Tarptautinės kino akademijos IFA, „Kadist“ fondo ir Paryžiaus „Pompidou“ centro kolekcijas, taip pat pristatyti Londono „Serpentine“ galerijoje, Modernaus meno muziejuje Niujorke ir daugybėje kino festivalių. 

E. Škarnulytė yra „Polar Film Lab“ įkūrėja ir viena iš vadovių bei menininkų dueto „New Mineral Collective“ narė.

Dr. Linara Dovydaitytė – Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė; tarptautinio projekto „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ (https://nuspaces.eu/) tyrėja; viena iš tinklapio https://atominisvisaginas.lt kūrėjų; tekstų apie branduolinę temą mene autorė („Apie atominę vaizduotę“ (https://www.7md.lt/tarp_disciplinu/2020-10-16/Apie-atomine-vaizduote), „Branduolinė estetika: tarp išskirtinumo ir banalumo“ (https://artnews.lt/branduoline-estetika-tarp-isskirtinumo-ir-banalumo-67213)).

Paskaita vyks kovo 9 d., trečiadienį, 17 val. Radvilų rūmų dailės muziejuje (Vilniaus g. 24),  viso renginio metu reikia dėvėti respiratorius. Renginys vyks lietuvių kalba. Įėjimas nemokamas.

Paskaita bus transliuojama gyvai Radvilų rūmų dailės muziejaus „Facebook“ paskyroje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.