58 metų kūrėjo parodų atidarymai vyksta labai ilgai – žiūrovams rūpi, iš kokių detalių sukonstruotos jo skulptūros, nes ne visas jas iš karto galima atpažinti.
Anykščiuose pedagogų šeimoje gimusį A.Tamašauską nuo mažumės supo muzika ir dailė. Jis baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, įgijo meninio metalo apdirbėjo specialybę. Keletą metų dirbo Klaipėdos dailės kombinate, o jam užsidarius teko ieškoti kitokios veiklos.
Prieš dešimtmetį jis nėrė į naujas erdves pasirinkęs vadinamąjį stimpanko („steampunk“) meno stilių.
Idėją surado internete
„Pamačiau internete, ką kuria pasaulis, ir pamaniau: kodėl aš taip ilgai veltui švaisčiau laiką? – pasakojo A.Tamašauskas. – Tas stilius tiesiog užvaldė mane vos tik jį pažinus.
Tai labai keista, pilna mistikos, neapibrėžtumo, netikėčiausių sprendimų ir atradimų meno rūšis.
Kūrybai naudoju įvairiausias ir netikėčiausias medžiagas – nuo namų apyvokos daiktų, senienų iki niekam nereikalingų metalinių šiukšlių.
Man malonu stebėti, kaip išmestas, niekam tarsi nebereikalingas daiktas gali transformuotis, atgimti kita forma, kitame pavidale, tarsi pratęsdamas savo buvimą jau meninėje išraiškoje.“
Daiktų dovanoja draugai
Naujausi menininko kūriniai pristatomi Naujojoje Klaipėdos galerijoje.
Tarp poros dešimčių darbų eksponuojamas ir „Šamas“, kurį įvertino ir japonai.
Šis kūrinys tarp dvylikos kitų pasaulio šalių stimpanko kūrėjų darbų puošia šių metų japonų kalendorių.
A.Tamašauskas teigia, kad yra visiškai priklausomas nuo daiktų, kuriuos aptinka metalo supirktuvėse, šiukšlynuose, blusų turgeliuose. Žinodami kūrėjo aistrą įvairių nebereikalingų metalinių buities įrankių, šaukštų, arbatinukų, šakučių, gėlių vazų jam atneša bičiuliai.
A.Pilaitienės nuotr.
„Nekuriu eskizų. Dažniausiai viskas priklauso nuo vienos rastos metalinės detalės. Tuomet galvoje viskas savaime dėliojasi, – aiškino menininkas. – Matau būsimą kūrinį, derinu turimas detales, ieškau kitų, svarstau, kaip reikės jas sutvirtinti, – viską sujungiu varžteliais ar kniedėmis, jokių suvirinimo darbų. Dirbu tarsi senoviniu stiliumi.“
Japonai buvo sužavėti
Per parodos atidarymą Klaipėdoje jam tradiciškai teko pasakoti žiūrovams apie kiekvieną darbą – ir apie kūrinio idėją, ir apie panaudotas medžiagas.
Japonams labiausiai patikusio „Šamo“ pagrindinė detalė – senos skalbimo mašinos nerūdijančiojo plieno būgnas. Taip pat panaudota tarka, golfo lazdų galai, o galva sumontuota iš motociklo „Harley-Davidson“ galinių ratų gaubtų, kuriuos autorius aptiko metalo laužo krūvoje. Dar prireikė motorinio dviračio lempos korpuso.
Klaipėdiečiui netrūksta humoro jausmo. Jo šamas jau senas, neprimato, todėl ant vienos akies pritvirtintas didinamasis stiklas.
Naudojo karių gertuves
Vieni darbai sukuriami greitai, kiti pabaigos laukia ir kelis mėnesius ar net metus. Neretai pritrūksta kokios detalės, kurios paieškoms prireikia nemažai laiko, tenka daug valandų praleisti internete.
„Zuikio Playboy“ šlaunims menininko sumanymu itin tiko praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje švedų karių naudotos gertuvės. Bet Lietuvoje pavyko rasti tik vieną jų. Antrą po ilgo laiko aptiko internete – ją pardavinėjo švedas.
Zuikio kelnių kišenės išskirtinės – jomis tapo kadaise nežinomo ruso turėtas portsigaras, padalintas į dvi dalis.
Zuikis dar ir mirksi. Jis gali mirksėti dažniau arba rečiau – čia A.Tamašauskui pagelbėjo žentas programuotojas.
Gyvūno ausys – supjaustytos senos metalinės vaisių lėkštės dalys.
Bene sudėtingiausias kūrinys parodoje – „Nakties karalius“. Čia panaudota daug senų motociklų detalių, o viskas prasidėjo nuo „Jawa“ variklio gaubto. Puikiai tiko ir televizoriaus kineskopo aušintuvas, ir senų pučiamųjų instrumentų detalės.
Suteikia antrą gyvenimą
Išradingo menininko ir konstruktoriaus mintyse ir rankose niekam nereikalingi daiktai virsta fantasmagoriškomis būtybėmis. Jo darbų yra įsigiję Lenkijos, Olandijos, Taivano, Belgijos, JAV, Australijos, Kinijos, kitų valstybių stimpanko gerbėjai.
Parodoje eksponuojama papūga iš karnizo detalių, peilių, samčių, kelioninio lagamino kampuočių ir lentynų laikiklių netrukus iškeliaus į Vokietiją.
A.Tamašausko kūrybinės dirbtuvės – nedidelis kambarys, kuriame nėra frezavimo ar kitokių staklių. Meistrui pakanka gręžtuvų, grąžtų, sriegiklių, replių ir kitokių paprasčiausių dažnuose namuose naudojamų prietaisų.
Pirmieji jo darbai buvo panašūs į paveikslus, kuriuose panaudodavo nedaug smulkių metalo detalių, tačiau netrukus ėmėsi skulptūrų.
Daiktams, kurie kažkam tapo nereikalingi ir iškeliavo į šiukšlyną, A.Tamašauskas suteikia antrą gyvenimą. Jis mano, kad taip prisideda prie aplinkos išsaugojimo, tvaraus pasaulio kūrimo.
Visa esybe nėręs į stimpanką ir tuo besimėgaujantis A.Tamašauskas teigia, kad pragyventi vien iš to gal ir nepavyktų. Pagrindinis jo darbas – meninis sienų dekoravimas.