Retrospektyvinėje pasaulinio garso menininkės Yoko Ono parodoje „Laisvės pažinimo sodas“ pristatomi konceptualaus meno kūriniai, instaliacijos, objektai, eksperimentiniai filmai, performansai, garso ir tekstiniai kūriniai. Žiūrovo vertinimui pristatomi tiek vieni pirmųjų menininkės sukurtų kūrinių, tiek vėlyvesnė kūryba, o taip pat ir keletas sumanymų, dedikuotų „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ progai, kuri tapo akstinu ir galimybe supažindinti Lietuvos auditoriją su garsios menininkės idėjomis.
Pacifistinė žinutė
Tuo metu, kai didžioji dauguma Lietuvos gyventojų palaiko ir net finansiškai remia ukrainiečių kovą su agresore Rusija, Y.Ono Kaune kelia itin pacifistines idėjas. Pavyzdžiui, ekspozicijos salėse sukabintuose kareiviškuose šalmuose eksponuojamos dangaus dėlionės detalės, kurias lankytojai gali išsinešti atminimui.
Didžiąją dalį kūrinių lankytojas gali patirti gyvai arba net pats tapti meno kūrinio dalimi. Pavyzdžiui, vienas pirmųjų Y. Ono sumanymų - tiesiog juodas maišas, į kurį įlindęs žiūrovas tampa gyva judančia skulptūra. Erdvėje priešais - nuotraukos iš pirmosios Y. Ono parodos, kurioje ją, įlindusią į maišą, užfiksavo jos geras draugas Jurgis Mačiūnas.
Parodos kuratorius Jonas Hendricksas neslepia, kad faktas, jog Kaunas yra gimtasis J. Mačiūno miestas buvo esminė priežastis, dėl kurios Y. Ono akimirksniu sutiko surengti šią parodą. Dėl garbaus amžiaus negalėjusi asmeniškai atvykti į Kauną menininkė perdavė žinutę, jog labai džiaugiasi, kad M. K. Čiurlionio muziejaus Parodų rūmai yra visai šalia vietos, kur gimė jos ir jos vyro Johno Lennono geras bičiulis.
Tad neatsitiktinai parodoje „Laisvės pažinimo sodas“ yra keletas kūrinių, dedikuotų žymiam „Fluxus“ judėjimo menininkui lietuviui Jurgiui Mačiūnui, o taip pat ir žuvusiam menininkės vyrui Johnui Lennonui.
Vieną iš parodos salių sudaro Y. Ono ir J. Mačiūno vienas kitam dedikuoti darbai. Tai specialiai Kaunui, pagal Y. Ono instrukcijas sukurta ekspozicijos dalis, kuri tapo papildymu Porto mieste 2020-aisiais metais eksponuotos parodos.
Daugiau specialių kūrinių
Parodoje yra ir daugiau eksponatų, kurie Y. Ono leidimu įgijo lietuviškos tapatybės ženklų. Pirmojo aukšto didžiojoje salėje eksponuojamas kūrinys, kuriame - net 118 indų su vandeniu, ant kiekvieno jų - prieštaringai vertinamų žmonių vardai ir pavardės.
Visi indai eksponuojami horizontalioje lentynoje, visi - viename lygyje. taip norima pabrėžti, kad visos minimos asmenybės, tokios kaip Hitleris ar Stalinas stovi greta vienoje eilėje su lietuvių rašytoja Žemaite, poete Salomėja Nėrimi ar prieštaringai vertinamu Gorbačiovu. Pastarieji drauge su Čijune Sugihara ir Bona Sforza tapo vardais ir pavardėmis, papildžiusiais iš Porto atkeliavusią vandens esencijų kolekciją.
Parodoje ir daugiau netikėtų eksponatų, pavyzdžiui, oro burbulų automatas, siūlantis nemokamą dovaną lankytojams - plastiko rutuliuke supakuotą orą. Arba kopėčios, kurių viršuje pritvirtintas padidinamasis stiklas, per kurį reikia pažvelgti į virš kopėčių pakabintą lapą, kuriame vos įžiūrimas užrašas. Ir jį tikrai verta perskaityti pačiam, nes tai žinutė, skirta asmeniškai su kūriniu susidūrusiam žiūrovui.
Šiuolaikinio meno centro kuratorė Julija Fomina skatina žiūrovą patirti ir daugiau Y. Ono kūrinių. Ji atkreipia dėmesį, kad prie visų jų yra ir pačios menininkė surašytos instrukcijos, o jei jų nepakaks, galima pasiklausti muziejaus darbuotojų. Pavyzdžiui, kaip „sutaisyti“ sudaužytą puodelį, lėkštę. Ar nukeliauti labirintu iki intymios erdvės - klozeto.
Kūrybos medžiaga - idėjos
Viena pagrindinių Y. Ono kūrybos medžiagų – idėjos. Jos gali būti rimtos ar žaismingos, utopinės ir poetiškos, išreiškiamos žodžiais ar veiksmais, realizuojamos objektų, instaliacijų pavidalais ar tiesiog žiūrovų vaizduotėje.
Y. Ono kūryba politiška ir visuomeniška, neprarandanti aktualumo, nes skatina kritiškai vertinti aplinkinį pasaulį, pasitelkiant meno kalbą ir priemones aktyviai reikšti savo poziciją svarbiais sociopolitiniais klausimais. „Laisvės pažinimo sodas“ kviečia susipažinti su įvairialype Y. Ono kūryba ir kartu mąstyti apie gyvenimo rimtį, žaismingumą ir vaizduotės galias.
Y. Ono gimė 1933 m. Tokijuje, o savo, kaip meninkės karjerą pradėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje Niujorko avangardinio meno scenoje. Ji artimai bendradarbiavo su Fluxus judėjimo pradininku Jurgiu Mačiūnu, o jos pirmoji personalinė paroda įvyko 1961 m. J. Mačiūno ir A. Šalčio įsteigtoje „AG“ galerijoje Niujorke.
Greta novatoriškos tapybos ir performansų, vėliau ji pradėjo kurti objektus, filmus, erdvės instaliacijas, burti kitus kūrėjus bendriems veiksmams, kviesti publiką aktyviai įsitraukti į meno procesus.
Performansuose ir kituose kūriniuose Yoko Ono kelia feminizmo judėjimui svarbius moters kūno, jos įgalinimo visuomenėje klausimus. Menininkės vardas taip pat siejamas su pacifizmo judėjimu, neprarandančiu aktualumo ir šiandien.
Parodą organizuoja Šiuolaikinio meno centras Vilniuje kartu su Porto šiuolaikinio meno muziejumi „Serralves“ (Portugalija) ir Yoko Ono studija „Studio One“ (Niujorkas, JAV), o kuruoja ilgametis menininkės bičiulis, Jurgio Mačiūno ir Fluxus judėjimo parodų kuratorius Jon Hendricks.
Šis renginys – 2020 m. „Serralves“ muziejuje eksponuotos parodos tąsa, specialiai adaptuota Kaunui – gimtajam Jurgio Mačiūno miestui.
Paroda „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
