Kūrėjai iš Kijevo – tapytoja ir knygų iliustratorė Sonia Atlantova ir dailininkas menotyrininkas Oleksandras Klimenka – tokia neįprasta kūryba užsiima nuo 2014 metų, prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą.
Iš pradžių bandydamas kaip nors išgyventi karo siaubą O.Klimenka pradėjo tapyti stačiatikių ikonas. Tai buvo tarsi tikėjimo ir vilties ženklai. Keletą darbų jis dovanojo Donbaso gynėjams.
„Vėliau lankydamasis karo zonoje atkreipiau dėmesį į medines šovinių dėžes, pamaniau, kad jas galima panaudoti ikonoms tapyti ir su priešu kovoti ne tik ginklu, bet ir menu.
Ukrainiečių kultūroje ikona – gyvenimo ir prisikėlimo simbolis. Dėžėse buvo laikomi žmonių ir jų kūrybos naikinimo įrankiai, o mes menu siekiame kovoti už gyvenimą, už pergalę prieš mirtį“, – sakė O.Klimenka ir pridūrė, kad visos dėžės atkeliavo iš fronto, kai kurios – su likusiomis kulkų žymėmis.
Pasak S.Atlantovos, iš pradžių idėja perkelti sakralųjį vaizdą ant grubių lentų jai buvo svetima, tačiau bėgant laikui ji pripažino, kad tai galimas ir paveikus sprendimas.
Per parodos atidarymą skambėjo ir O.Klimenkos eilės iš greitai pasirodysiančios poezijos knygos, kurias į lietuvių kalbą išvertė ir perskaitė klaipėdietė poetė Jūratė Sučylaitė.
Ukrainiečių parodas padeda rengti Lenkijos institutas Vilniuje. Netrukus ši ekspozicija iškeliaus į Kėdainius, vėliau – į Lūznavos dvarą Latvijoje ir Romą.
