Parodą visą mėnesį lankė, ja žavėjosi ir ignaliniečiai, ir turistai. Renginyje dalyvavo vienas iš autorių, parodą kuravęs Svajūnas Armonas. Jam ir bičiuliui Juozui skirti du muzikos kūriniai – Balio Dvariono valsas ir V.A.Mocarto vokiečių šokis, kuriuos atliko Ignalinos muzikantai Žilvinas Aigris Bulavas ir Sigitas Kirka. Aktorius Kristijonas Siparis skaitė kraštiečio, išeivijos poeto Nado Rastenio eiles. Visus pasveikinusi Renė Jakubėnaitė kalbėjo apie meną, kuris vienija, sušildo žmonių širdis, įkvepia meilės gamtai, žmonėms ir savo kraštui.
Iš Mažosios Lietuvos, Lazduonėnų, kilęs tapytojas Svajūnas Armonas jau beveik tris dešimtmečius aktyviai dalyvauja Lietuvos ir užsienio šalių dailės gyvenime, o savo kūryboje perteikia gamtos jėgos įspūdžius, improvizuoja istorijos, pasaulinės dailės palikimo, mitologijos temomis. Jo paveiksluose pratęsiama lietuviško ekspresionizmo tradicija ir ypač matoma moters, moteriškumo tema. Autoriaus teigimu, menas mus supa visur, tik reikia jį pamatyti, pajausti. Parodos uždaryme Svajūno paprašyta pristatyti ir savo, ir Juozo Pranckevičiaus darbus.
Tapytojas Juozas Pranckevičius nuo 2009 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, parodose dalyvauja daugiau nei 40 metų, surengęs 40 personalinių ir darbus pristatęs 50-yje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Kaip sakė S. Armonas, jo bičiulis yra didelis keliautojas, savo įspūdžius ir matytus vaizdus įamžinantis ir paveiksluose, kuriuose gražiai perteikiama gamtos ir architektūros dermė. Dėl didelio produktyvumo kolegos jį juokaudami vadina „tapytoju revolveriu“.
„O aš kuriu moteris. Jos visokios: undinės, sirenos, su angelais, su avinėliais... Menas apskritai be moters neįmanomas. Ignalinon galėčiau atvežti ir aktų parodą...“,– sakė Ignalinos kraštu, jo gamta ir žmonėmis susižavėjęs Svajūnas Armonas. Savo ir bičiulio Juozo vardu jis dėkojo ignaliniečiams už puikų priėmimą, gražų paveikslų išeksponavimą, šiltą bendravimą. Menininkas išreiškė viltį, kad Ignalinoje jis lankosi ne paskutinį kartą ir čia tikrai dar turės kūrybinių reikalų.
Parodos uždaryme buvo ir daugiau dovanų. Kraštietis Vygandas Čeponis į muziejų atlydėjo dailininkę Daivą Masiulienę, kuri Ignalinai dovanojo 18 paveikslų, vieną įteikė merui. „Pats gyvenimas yra dovana ir aš noriu padovanoti šviesių, ryškių, džiaugsmingų savo darbų, kad būtų linksmiau gyventi. Juose daug mano širdies įdėta...“,– sakė D.Masiulienė.
Savivaldybės meras Laimutis Ragaišis pasveikino svečius, dėkojo parodos autoriams, organizatoriams, džiaugėsi Ignalinos kraštiečių klubo veikla ir gražiu bendravimu su rajono kultūros įstaigomis. Sveikindamas Renę Jakubėnaitę, meras priminė, kad ji buvusi jo lietuvių kalbos mokytoja, šokių būrelio vadovė. „Šiandien mus sveikina Vilnius, o Ignalina savo geriausius sūnus ir dukras dovanoja Vilniui, bet visgi sulaukę brandos jie vėl gręžiasi į gimtąją kraštą...“,– sakė meras, kalbėjęs apie šios akimirkos svarbą ir istorijos kūrimą, apie meno svarbą mūsų gyvenime bei tai, kad ir paveikslai gali būti istorijos saugotojai. Šioje parodoje gali pamatyti krašto vaizdų, kurie čia ir dabar įamžinti.
Muziejaus svečius pasveikinusi ir apdovanojusi direktorė Regina Mikštaitė-Čičiurkienė kitąmet žadėjo dailės plenerą Rojuje, Adomo Hrebnickio muziejuje, o visus renginio dalyvius šeštadienį pakvietė dalyvauti Europos paveldo dienoms skirtame Dūkšto dvaro pristatyme. Ignalinos kraštiečių klubo prezidentė R.Jakubėnaitė taip pat žadėjo daugiau renginių ir atskleidė naujieną, kad kuriamas ir Ignalinoje bus parodytas spektaklis apie žymų kraštietį Miką Petrauską. Vakaras baigtas muzika, Nado Rastenio eilėmis ir gražiomis viltimis.
