„Pagrindinė parodos idėja – parodyti, kas vienija ir suartina lietuvius ir ukrainiečius. Dalyviai fotografavo savo šeimas, naujus draugus, jiems svarbias vietas Lietuvoje. Svarbiausia, kad pats kūrimo procesas dalyviams tapo savotiška dailės terapija: susipažinome, aptarėme idėjas, reflektavome“, – pasakoja parodos kuratorė iš Mariupolio Marija Kutnyakova.
Parodos dalyviai – tiek profesionalūs fotografai iš Ukrainos, kurie fotografijos verslą tęsė Lietuvoje, tiek ukrainiečiai, kuriems fotografija yra pomėgis. Kiekviena nuotrauka turi savo ypatingą istoriją.
„Parodai nufotografavau dukters Nikoletos ir lietuvio berniuko Amadėjaus draugystės istoriją. Vaikai turi visiškai skirtingus temperamentus, Amadėjus nemėgo svetimų žmonių, o Niki čia buvo naujoje aplinkoje, toli nuo namų. Tačiau jiems susitikus viskas pasikeitė. Jiedu, nemokėdami kalbos, susirado vienas kitą ir tapo geriausiais draugais. Jie šoka, apsikabina, šypsosi, džiaugiasi mažais gyvenimo džiaugsmais, kurių mes, suaugusieji, dažnai nepastebime.Šios draugystės istorija stebina visus ir niekam neaišku, kaip jie supranta vienas kitą“, – sako Julija Vysotska iš Kyjivo.
Alina Stasyuk iš Lvivo sukūrė fotografijų ciklą „Nepalaužiama kultūra“ apie Krymo totorę Suzaną. Moteriai jau du kartus teko patirti priverstinį persikėlimą (2014 m. iš Džankojaus į Lvivą, 2022 m. į Kauną). Tikėjimas visada buvo svarbi moters gyvenimo dalis, jungianti ją su protėvių žeme, todėl ir Kauno mečetė tapo jos stiprybės ir ramybės vieta, kažko gimtojo svetimoje šalyje dalimi. Neatsiejama kultūros dalis – šeimos receptų išsaugojimas. Suzanos šeima turi ypatingą nacionalinio patiekalo – čeburekų – receptą, kur kiekvienas rankos judesys yra paveldo perdavimas iš kartos į kartą, o ruošiamas turkiška kava suburia visus ilgam pokalbiui.
Parodoje yra ir skaudžių pasakojimų, kai taiki ir saugi Lietuvos aplinka primena, kiek daug šis karas atėmė. „Štai, sėdi prie delfinariumo Klaipėdoje, galvoji apie uosto gyvenimą, apie laisvas erdves, žiūri į delfinus, ramias vietas ir ramų dangų. Staiga ateina SMS, SMS iš „Azovstal“ ir esi perkeltas į kitą pasaulį. Tavo ramus dangus iš karto užkloja debesimis, matai ugnį, „Azovstal“ dega, o priešais tave – visai kitas uostas ir visai kita vieta. Girdi ugnį ir matai, kaip tirpsta plienas...“, – apie užfiksuotą akimirką pasakoja fotografė Anastasija Kostenko iš Kyjivo.
Paroda Ukrainos centre Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31) veiks iki spalio 1 d., o vėliau keliaus į kitus Lietuvos miestus. Parodos lankymas nemokamas.
