„Priešistorinis menas prasprūsta pro pirštus analizei. Jo ontologinė kategorija (analogizmas, simbolizmas, animizmas ar totemizmas) nežinoma. Kokia buvo jo funkcija? Meno kilmė yra intriguojanti. Mes ją kvestionavome.
Eksperimentinis kinas leido mums sukurti savotiškus ne naratyvinių sapnų fragmentus. Filmavome kalnuose, kur žiema tapo ledynmečiu, o vasara – tarpledynmečio periodu. Dažnai naudodami in-camera editing techniką ( kai „montavimas“ vyksta kameroje befilmuojant, arba kitaip tariant, nėra jokio montažo) mes, kaip ir priešistorės žmonės, filmavome ir kūrėme meno dirbinius akimirksniu, be jokių korekcijų.
Tapydami laisvus ir spontaniškus paveikslus (iki šiol šia tema nutapyta apie 100 kūrinių), savo gestais pamojavome kromanjoniečiui žmogui. Piešėme ant reljefo, drobės ar kartono, primindami urvų meną, abstrakciją bei genčių menus.
Taip pat skaitėme ir skaitėme iš naujo daug specialios literatūros, peržiūrėjome gausybę filmų ir klausėmės daugybės pranešimų apie paleoantropologiją ir susijusias praktikas.
Kartu kūrėme dainas apie priešistorinį meną, kurių kartais klausydavomės tapydami, taip sudarydami aplink save paleolito atmosferą, ir efemeriškomis instaliacijomis studiją paversdami tapytu urvu.
Vaizduotė yra tarsi taboggan (Montanjų ir Kri tautų tradicinės rogės), ir mes leidome sau jomis pasivažinėti, kad prisiliestume prie praeities.
It etnologai rinkome užuominas, peržengdami konceptų teritorijas visomis kryptimis“, – parodą pristato Gilles Vuillard.
Nuo 2021 m. Gilles kuria atokiame kaime Italijos Alpėse esančioje dirbtuvėje. Domisi etnologija, bet ir paleoantropologija, semiotika bei psichoanalize.
Gilles Vuillard katu su Egle Petrauskaite ir kuria analoginius eksperimentinius trumpametražius filmus. Kurdami filmus, bendradarbiauja su kompozitoriumi Ramūnu Jaru.
Filmus Gilles filmavo Grenlandijoje, Velykų saloje, Švedijoje, Suomijoje, Italijoje.
Parodos atidarymas rugsėjo 29 d. 18 val.
