Sostinės „Vartų“ galerijoje jau surengta ne viena kolekcinio dizaino paroda, tačiau šiuo metu publikai siūloma olandiška „Monumentali masė“ – ypač įdomi. Tai keturių Nyderlandų dizainerių dizainerių Onno Adriaanse, Paulo Coeneno, Tijs Gilde ir Timo Teveno kūrinių paroda, kurioje atskleidžiamas medžiagiškumu pagrįsto dizaino pasaulis.
Visi keturi jos autoriai – garsiosios Eindhoveno dizaino akademijos auklėtiniai, kurių darbai neužsiguli didžiulėje dirbtuvėje, kurią kartu nuomojasi menininkai. Jie mėgstami ir perkami įvairių šalių kolekcininkų ir meno mėgėjų.
Kai kurie jų solo parodas jau yra surengę ir prestižinėse Niujorko galerijose. Smagu, kad Vilnius, nors ir nėra toks garsus dizaino centras kaip koks Milanas ar Paryžius, jau domina ir tokio lygio dizainerius.
Metalą formuoja lyg vašką
Nemažai šiuolaikinių dizainerių dirba skaitmeninėje erdvėje ar su įvairiomis instaliacijomis ir videofilmais žengia į vizualiojo meno lauką, o šie menininkai savo kūrinius pradeda nuo medžiagos – medžio, metalo – galimybių tyrinėjimų. Studijoje jie išbando medžiagų galimybes, įvairias deformacijas ar apdirbimo būdų receptus, kurie jiems dažnai pasufleruoja ir būsimų kūrinių idėjas.
Kaip ir nagingi amatininkai šie dizaineriai jau turi sukaupę nemažai amato paslapčių – kokiu būdu priversti metalą įgauti norimą, bet jam visai nebūdingą formą, kaip išgauti akį traukiantį medžio atspalvių žaismą ir daugelį kitų.
Tačiau tai ne amatininkų refleksijos, o aukšto lygio profesionalų, puikiai išmanančių ir dizaino istoriją, ir šiuolaikinį kontekstą, kūriniai. Be perdėtos puošybos, lakoniški, skoningi. Kai kur – rankų darbas, bet dažniau į pagalbą pasitelkiami pramoniniai mechanizmai ir naujos technologijos. Darbai gali būti tiražuojami, tačiau kaip ir daugelio kolekcinio dizaino kūrinių jų tiražas labai nedidelis – dažnai apie 8 vienetus.
Į „Vartus“ atvežti darbai – tarsi menininkų prisistatymas lietuvių žiūrovams ir kolekcininkams. Jie atspindi jau susiformavusį ir atpažįstamą kiekvieno kūrėjo stilių.
Eksperimentuoti su metalu mėgstančio T.Teveno staliukai, suoliukai stebina švelniomis, apvaliomis metalo formomis.
„Stiprų įspūdį daro ir tai, kad gali tik įsivaizduoti, kokia didžiulė jėga turi spausti storą metalo profilį, kad jis įgautų tokią formą. Juk iš tiesų tai kieta, stabili medžiaga, o šio autoriaus kūriniuose ji tarsi lydosi, tirpsta“, – žavėjosi M.Puipaitė.
Per susitikimą su žiūrovais autorius buvo pakėlęs savo populiariąją sunkią vazą, kad parodytų, jog apačioje metalas taip sandariai užlankstytas, kad į ją net galima pilti vandenį, pamerkti augalus.
Spagečių šaukštas virto šviestuvu
Žaismė, humoras, bandymas suintriguoti žiūrovą būdingi daugeliui šios parodos kūrinių. Pavyzdžiui, T.Gilde, įkūrusio „Studio Guilty“, kūryba atskleidžia jo susižavėjimą struktūromis, raštais bei spalvomis.
Tačiau suklysite, jei pamanysite, kad ornamentas ant įspūdingo lentynų bokšto yra su markeriu kreivai nupieštas ranka. Šis dizaineris nuolat tyrinėja naujus gamybos bei inovacijų būdus, formuojančius unikalią meninę išraišką. Todėl ir šie nedideli stačiakampiai buvo nupiešti programos, kurios kodą parašė pats autorius, norėdamas, kad jie visi būtų skirtingos formos ir sudarytų lengvą, žaismingą piešinį, kuris būtų tarsi kontrastas monumentaliai baldo formai.
Originalių šviestuvų, eksponuojamų ant galerijos sienos idėja menininkui kilo pažvelgus į spagečiams naudojamą dantytą kiaurasamtį. Dizainerių darbai nuo amatininkų kūrinių dažniausiai skiriasi ir tuo, kad nereikalauja daugelio valandų rankų darbo. Idėja gali būti labai paprastai įgyvendinama. Pavyzdžiui, neseniai sukurtam šviestuvui, kuris iki šiol dar nebuvo rodytas publikai, užteko lazeriu išpjaustyto aliuminio lakšto.
Išlanksto iš popieriaus
O.Adriaanse, įkūręs skulptūrinio dizaino studiją, įkvėpimo semiasi iš kraštovaizdžio ir geologinių procesų. Todėl dažnai formos ir ypač spalviniai sprendimai, kuriuos panaudoja kūriniuose, primena geologines atodangas. Impregnavimo ir pigmentavimo subtilybės – autorinė paslaptis, o nekenksmingos medžiagos ir tvarumas – kiekvieno parodos autoriaus profesinės etikos standartas.
Parodoje eksponuojamas O.Adriaanse suoliukas ir kabykla iš pirmo žvilgsnio nėra ypač patogūs, tačiau iš tiesų medžio skulptūras primenantys objektai puikiai atlieka savo funkciją, išlikdami išskirtiniais interjero akcentais.
Savita kūrybos technika nulemia ir tai, kad P.Coeneno metalinis staliukas ir kėdės atrodo beveik besvoriai. Pasirodo, kad savo kūrinių prototipus dizaineris tiesiog išlanksto iš popieriaus, o paskui visa tai pakartoja su metalo lakštu.
Nyderlandų menininkus publikai pristačiusi dizainerė M.Puipaitė pati yra baigusi tą pačią Eindhoveno dizaino akademiją, todėl ją nustebino ne svečių darbų kokybė, o jų produktyvumas ir verslumas.
„Įdomu, kad olandai kuria ir mažesnius dizaino objektus. Jei žmogui patinka dizainerio braižas, bet jis negali įsigyti jo sukurto baldo, tai gali nusipirkti jo vazą, originalią metalinę lėkštę vaisiams ar kokį juvelyrikos dirbinį. Dizaineriai aktyviai bendradarbiauja ir su parduotuvėmis, kurdami joms išskirtinius interjerus“, – pasakojo menininkė, dažnai kuruojanti dizaino parodas „Vartų“ galerijoje.
Kviečia ir gurmanus
Beje, „Vartų“ galerija savo lankytojams taip pat nuolat siūlo vis įvairesnių renginių. Šią savaitę joje vyko jau antrasis performatyvus kolekcionuojamų patirčių vakaras „Gurmaniška patirtis Nr.2“. Jo metu mėgautasi ne tik menu, bet ir išskirtiniais patiekalais, kuriems reikalingi ingredientai į Vilnių atkeliavo iš Berlyno.
Didžioji „Vartų“ galerijos paroda „Fetišo anatomija“ virto gyva scena. Vakaro scenarijų režisavo Tauras Stalnionis – dizaineris, tyrėjas ir laisvai samdomas virtuvės šefas, gyvenantis tarp Berlyno ir Romos. Visoje patyrimo kelionėje jį bei svečius lydėjo parodos autorės M.Puipaitė ir Goda Palekaitė. Ragaudami maisto šedevrus vakaro dalyviai išgyveno istorijas, kurios inspiravo meno kūrinius.
