Rugpjūčio 23 d. – Baltijos kelio diena

Saulė teka: 6 val. 06 min. Saulė leidžiasi: 20 val. 36 min.

Visi, kas stovėjo Baltijos kelyje, buvo tikrieji Lietuvos nepriklausomybės signatarai. Deja, kiti, geresni signatarai, už savo didvyriškumą skyrė sau rentas ir sklypus, o atsiradusi nauda greitai ardo tikrą vienybę.<br>V. Ščiavinskas
Visi, kas stovėjo Baltijos kelyje, buvo tikrieji Lietuvos nepriklausomybės signatarai. Deja, kiti, geresni signatarai, už savo didvyriškumą skyrė sau rentas ir sklypus, o atsiradusi nauda greitai ardo tikrą vienybę.<br>V. Ščiavinskas
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2012-08-23 03:52, atnaujinta 2018-03-01 18:35

Su vardo diena sveikiname Pilypą, Girmantą, Tautgailę, Rožę

Šią dieną Lietuvoje

Šiandien Lietuvoje – kaip reta daug progų švęsti. Galime šiandien švęsti graudžiai – 1939 m. Molotovas su Ribentropu kažkokių nesąmonių prirašė. Galime švęsti linksmai – 1967 m. gimė grupių „Foje“ ir „LT United“ įkūrėjas Andrius Mamontovas. Galime švęsti pakiliai ir vieningai – 1989 m. susikibę rankomis sukūrėme virvę, užsmaugusią sovietų drakoną. Juk rankas dar turime, tad kodėl dabar kovojame tik bėgdami kojomis?..

1924 m. Kaune,  Petro Vileišio aikštėje, Žemės ūkio ir pramonės parodos metu, prasidėjo pirmoji Tautinė dainų šventė. „Dainų dienoje“ (tuomet šventė taip vadinosi) dalyvavo 77 chorai, kuriuose dainavo 3000 dainininkų, o jų pasirodymų klausėsi 50 tūkst. žiūrovų.

1987 m. 3000 žmonių susirinko Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kad tyliai pasmerktų Ribentropo-Molotovo paktą.

1988 m. Vingio parke Ribentropo-Molotovo pakto metinių proga įvyko Sąjūdžio surengtas mitingas, kuriame dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių.

1991 m. demontuoti Klaipėdoje ir Vilniuje stovėję Lenino paminklai. Išmesti iš centrinių miestų aikščių jie pradėjo lėtą savo kelionę į Grūto parką.

2004 m. disko metikas Virgilijus Alekna, Atėnuose numetęs diską 69,89 m, pasiekė naują olimpinį rekordą ir antrą kartą laimėjo olimpinį aukso medalį.

Šią dieną pasaulyje

Tarptautinė vergų kelio ir vergovės panaikinimo diena UNESCO sprendimu kasmet minima nuo 1998 m. Data parinkta prisimenant 1791 m., naktį iš rugpjūčio 22 į 23-čiają, prasidėjęs vergų sukilimas Haityje. Būtent tai lėmė, kad netrukus būtų uždrausta transatlantinė prekyba vergais.

Visoje Europos Sąjungoje, prisimenant istorinį niekšų 1939 m. pasirašytą paktą, kuriuo jie pasidalino Europą, minima stalinizmo ir nacizmo aukų diena.

79 m. švenčiant senovės romėnų ugnies dievo Vulkano dieną, pradėjo busti Vezuvijaus ugnikalnis. Pompėjos miestui liko gyventi kelios dienos.

1572 m. vakare Paryžiuje minia užpuolė ir pradėjo žudyti hugenotus (taip Prancūzijoje vadinosi protestantai). Žudynės, kurias istorikai pavadino šv. Baltramiejaus dienos žudynėmis, tesėsi kelias savaites, jų metu buvo nužudyta nuo 5 iki 30 tūkst. žmonių.

1904 m. išduotas patentas už automobilio padangų grandinių išradimą.

1939 m. fašistinė Vokietija su Sovietų Sąjunga Maskvoje pasirašė tarpusavio nepuolimo sutartį. Slaptuose sutarties protokoluose abu agresoriai tyliai pasidalino, kam atiteks Suomija, Rumunija, Lenkija ir Baltijos valstybės.

1942 m. prasidėjo Stalingrado mūšis, kuriame fašistinės Vokietijos armija galiausiai patyrė vieną pirmųjų pralaimėjimų kare su Rusija. Beje, labai skausmingą pralaimėjimą.

1973 m. nepavykęs banko Stokholme (Švedija) apiplėšimas baigėsi įkaitų drama. Penkias dienas plėšikų laikyti įkaitai persismelkė simpatija ir netgi pradėjo ginti savo grobikus. Būtent po šio įvykio toks aukos simpatizavimas ją pagrobusiam nusikaltėliui gavo „Stokholmo sindromo“ pavadinimą.

1990 m. Armėnija paskelbė savo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

1996 m. Osama bin Ladenas išleido atsišaukimą, pavadintą „karo amerikiečiams, kurie okupavo dviejų šventų vietų žemę, paskelbimas“.

2006 m. austė Natascha Kampusch, kurią 1998 m. pagrobė ir nuo to laiko savo namo rūsy laikė Wolfgangas Priklopilas, pabėgo nuo savo pagrobėjo. Kai dingo, ji buvo dešimties, iš rūsio ištrūko aštuoniolikos. Pats pagrobėjas netrukus nusižudė, žengdamas po lekiančiu traukiniu.

2011 m. nuverstas Libijos diktatorius Muammaras al-Gaddafis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.