Su vardo diena sveikiname Tomą, Gomantą, Norgaudą, Honorijų, Honoratą, Albertą, Girenę, Eibartę
Šią dieną Lietuvoje
1893 m. Kražių parapijos tikintieji, nors jų ir neparėmė nei vyskupas M. Paliulionis, nei Kražių klebonas, stojo ginti Rusijos valdžios numatytos nugriauti Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios. 400 tikinčiųjų pasitiko į Kražius uždaryti bažnyčios su 70 žandarų bei keliais valdininkais atvykusį Kauno gubernatorių N. Klingenbergą, o jam įsakius išvaikyti nepatenkintuosius, įveikė policininkus. Žmonių pergalė buvo trumpalaikė – jau kitą dieną... Bet tai bus kitą dieną.
1914 m. Vilniuje įkurta Lietuvių draugija nuo karo nukentėjusiems Lietuvos gyventojams šelpti. Jos centro komiteto pirmininku tapo gerus ryšius su Rusijos elitu turėjęs M. Yčas.
1926 m. Kaune, Liaudies namuose, susirinko daugiau negu 2000 lietuvių studentų ir moksleivių, kurie surengė mitingą prieš Lietuvos bolševizaciją ir lenkinimą. Susirinkimui pasibaigus nacionalistiškai nusiteikusi minia patraukė į Karo muziejų. Prieš juos valdžia pasiuntė raitąją policiją, kuri jėga išvaikė mitinguojančius. Įvykus grumtynėms buvo sumuštų ir suimtų. Įvykiai jau kvepėjo artėjančiu gruodžio perversmu.
2002 m. Prahos susitikime Lietuva kartu su Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija pakviesta tapti NATO nare.
2010 m. Aukščiausioje automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda vietoje, prie aukuro žuvusiems Lietuvos keliuose, buvo uždegtos 263 žvakutės, kurios turėjo priminti apie beprasmes žūtis šalies keliuose. Taip Lietuva paminėjo Žuvusiųjų eismo įvykiuose dieną – ji minima trečiąjį lapkričio sekmadienį.
Šią dieną pasaulyje
Kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį visame pasaulyje švenčiama jauno vyno šventė. Prancūzijos Božolė regione, kuriame ir gaminamas tokio paties pavadinimo vynas, šventė pradėta švęsti 1951 m. Šiuo metu kasmet milžiniški „Beaujolais“ vyno kiekiai gaminami vien šiai šventei. Šio vyno negalima laikyti, jis turi būti išgertas per kelis mėnesius.
Trečiąjį lapkričio ketvirtadienį pasaulis mini ir kur kas rimtesnę - Filosofijos dieną. 600 m. prieš Kristų Graikijoje atsiradęs mokslas užsiima tuo, kad vis mėgina atsakyti į klausimus, į kuriuos atsakymo greičiausiai nėra, tačiau jį gauti visi taip norim. Paradoksas – tik turtingos ir laisvos visuomenės gali sau leisti išsiugdyti filosofus, tačiau neturinčios filosofijos visuomenės pasmerktos likti varganomis ir užguitomis.
Pasaulinė pasveikinimų diena minima nuo 1973 metų. Ją švęsti sugalvojo du broliai amerikiečiai Brianas ir Michaelis McCormackai, kovoję su tuo metu vykusiu Izraelio ir arabų šalių karu. Idėja stulbinančiai paprasta – šiandien tiesiog reikia pasakyti „labas“ bent dešimčiai žmonių. Šiuo metu šventė neoficialiai minima bent 180 šalių. O juk tikrai – žmonės, kurie vienas kitą sveikina, nekariauja!
Pasaulinė televizijos diena. Ją 1996 m. paskelbė JTO Generalinė asamblėja, taip įamžindama 1996 m. įvykusį pirmąjį Pasaulio televizijos forumą. Šalys, balsavusios prieš šios dienos paskelbimą, tarp jų - ir Vokietija, teigė, kad jau yra Pasaulinė spaudos diena ir Pasaulinė telekomunikacijų diena, tad atskiros dienos, kuri pagerbia tik vieną iš informacijos priemonių, lyg ir nereikia. Juolab, kad apie pusei pasaulio gyventojų televizija vis dar yra neprieinama prabanga, tad jie gali tokią dieną vertinti kaip tik turtuoliams skirtą paminėjimą.
Bangladeše ir Graikijoje minima Ginkluotųjų pajėgų diena (gal dienos, juk šalys tai dvi?). Serbijoje šiandien minimos taikos sutarties su Bosnija ir Hercegovina apmatų sudarymo metinės (1994 m.). Galiausiai 1995 m. gruodį Paryžiuje pasirašyta sutartis užbaigė karą su Bosnija.
1783 m. žmonės pirmą kartą laisvai skrido karšto oro balionu. Prancūzijoje, netoli Paryžiaus, fizikas Jeanas François Pilâtre de Rozier'as ir markizas François Laurent'as d'Arlandes'as pakilo nepririštu brolių Montgolfier'ai sukonstruotu balionu.
1877 m. Thomas Edisonas paskelbė, kad išrado mašiną, kuri gali įrašyti ir atkurti garsą – fonografą.
1905 m. žurnale „Annalen der Physik“ išspausdintas Alberto Einsteino straipsnis „Ar kūno inertiškumas priklauso nuo jo sukauptos energijos“. Jame pirmą kartą iškelta ryšio tarp energijos ir masės idėja, galiausiai virtusi garsiąja formule E=mc2.
1918 m. Estijos vėliava, ligi tol naudota tik už nepriklausomybę kovojusių aktyvistų, patvirtinta Estijos Respublikos vėliava.
1918 m. lenkų tautybės nusikaltėlių minia Lvove (Ukraina) surengė tris dienas trukusį pogromą. Per jį nužudyti 50 žydų ir 270 ukrainiečių krikščionių.
1942 m. įvyko Aliaskos greitkelio statybos pabaigtuvių puota. Tiesa, greitkeliu automobiliai galėjo pradėti važinėti tik 1943 m.
1953 m. Nacionalinis britų istorijos muziejus pranešė, kad „Pitdowno žmogaus“ kaukolė, kurį laiką laikyta viena reikšmingiausių kada nors atrastų gerai išsilaikiusių senovės humanoido dalių, yra sukčių sukurta apgaulė.
1972 m. Pietų Korėjoje milžiniška balsų persvara patvirtinta naujoji šalies konstitucija, kurios pagrindu sukurta ketvirtoji respublika.
1979 m. Islamabade (Pakistanas) minia užpuolė ir padegė JAV ambasadą. Žuvo 4 žmonės.
2004 m. „Paryžiaus klubas“ - devyniolikos ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių finansininkai – sutiko nurašyti 80 proc. Irako užsienio skolos (iki 100 milijardų dolerių).
