Balandžio 23 d. – vokiško alaus diena

Saulė teka: 6 val. 01 min. Saulė leidžiasi: 20 val. 35 min.

Neteigiame, kad visos knygos yra labai vertingos, tačiau visos jos turi autorius, kurie į jas sudėjo daug darbo, laiko, o dažnai ir kančios.<br>V. Ščiavinskas
Neteigiame, kad visos knygos yra labai vertingos, tačiau visos jos turi autorius, kurie į jas sudėjo daug darbo, laiko, o dažnai ir kančios.<br>V. Ščiavinskas
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 23, 2013, 1:10 AM, atnaujinta Mar 7, 2018, 9:32 PM

Su vardo diena sveikiname Jurgį, Daugaudą, Jorį, Vygailę, Jurgą, Jurgitą

Šią dieną Lietuvoje

Jorėti – reiškia augti, plisti, žaliuoti ir t. t. Sakoma „pažaliavo kaip jorė“, „medis žalias it jorė“. Nuo seno šią dieną šventėme gyvulių globėjo Ganiklio ir žalumos dievo Jorio garbinimo šventę. Ji siejama su pavasario dievu Perkūnu, kuris žadina gyvybės jėgas. O ir krikščioniškas šv. Jurgis su tuo susijęs – juk pats vardas kilęs iš žydų kalbos ir reiškia „žemdirbį“.

997 m. čekų vyskupas Adalbertas Prahiškis, pirmasis pasišovęs apkrikštyti baltus, prūsų supratimo nesulaukė ir buvo nužudytas. Po mirties paskelbtas šventuoju Vaitiekumi vyskupas, paremtas Lenkijos karaliaus Boleslavo Narsiojo, laivu atvyko į Gdanską ir ten pradėjo masinį krikštijimą. Vėliau skelbdamas Dievo žodį ir kirsdamas šventąsias girias patraukė gilyn į Prūsiją. Vietiniai jį keikė ir mušė. Dabar už miškų naikinimą tiesiog nuteistų, o 997 m. balandžio 23 d. besiilsinčius misionierius užpuolė prūsų būrys, vienas jų - Silkas - perdūrė Adalbertą ietimi. Jau mirusiam krikštytojui prūsai nukirto galvą ir nusinešė ją skelbdami savo pergalę. Adalberto kūną iš jų vėliau išpirko lenkai, sumokėję tiek aukso, kiek svėrė vyskupas. Jis palaidotas sidabriniame karste Gniezno bažnyčioje.

1922 m. Lietuvos krepšinio pradžia! Kaune sužaistos pirmos oficialios rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos LFLS ir Kauno miesto rinktinės, rezultatu 8:6 laimėjo LFLS. Vienu geriausiu varžybų žaidėjų pripažintas legendinis lakūnas Steponas Darius.

Šią dieną pasaulyje

JTO sprendimu minima Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena. Jei nežinai, kas tos knygos, paklausk knygyne – jos tokios popierinės ir dažnai be paveikslėlių. Jei nemanai, kad autorių teisės yra svarbios, tylėk, kai už tavo atliktą darbą sumokės kitam.

Turkai trankiai ir įspūdingai švenčia Nacionalinio suvereniteto ir Vaikų dienas.

Vokiečiai mini Nacionalinio alaus dieną. 1516 m. Bavarijos hercogas Vilhelmas VI išleido įsaką dėl „alaus švaros“ – reinheitsgebot. Įsaku buvo nustatytos alaus gamybos bei prekybos taisyklės ir tai buvo pirmasis pasaulyje įstatymas, kuris reglamentavo maisto produkto kokybę. Vienas iš nurodymų skelbė, kad gaminant alų galima naudoti tik salyklą, apynius ir vandenį. Nuo 1906 iki 1987 m. šis įstatymas galiojo visoje Vokietijos teritorijoje.

1346 m. Estijoje įvyko šv. Jurgio nakties sukilimas. Vietiniai Estijos gyventojai pamėgino išgrūsti iš šalies Estijos kunigaikštystę valdžiusius užkariautojus – danus bei vokiečius – ir atsikratyti jiems primestų mokesčių, laisvės apribojimų bei krikščionybės. Sėkmingai prasidėjusį sukilimą 1346 m. numalšino Teutonų ordinas, kuriam Danijos karalius pardavė Estiją už 19 tūkst. markių.

1815 m. prasidėjo antrasis serbų sukilimas prieš Osmanų imperijos jungą. Po pirmojo sukilimo daugiau nei dešimtmetį gyvavusią Serbijos valstybę turkai vėl aneksavo 1813 m., tad prireikė vėl sukilti. Po antrojo sukilimo Serbija įgijo dalinę laisvę, o galutinai ją atgavo XIX a. vidury.

1927 m. Turkija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje vaikų diena yra nacionalinė šventė.

1935 m. Lenkija priėmė konstituciją, kuria smarkiai padidino prezidento galias. Po karo šalį valdę komunistai šią konstituciją vadino „fašistine“.

1961 m. Prancūzijos generolams, nepatenkintiems vyriausybės derybomis su Alžyro nacionalistais dėl nepriklausomybės suteikimo, surengus Alžyro pučą ir pamėginus nuversti valdžią Paryžiuje, šalies prezidentas Charlesas de Gaulle'is per televiziją pasakė istorinę kalbą. Apsirengęs savo seną generolo uniformą jis kreipėsi į karius ir šalies piliečius prašydamas nepaklusti pučistams. Jį išgirdo – darbininkai pradėjo streikus, o šauktiniai kariai, nugirdę kalbą per ką tik atsiradusius tranzistorinius radijo imtuvus, atsisakė paklusti vadams (jų kolegos, profesionalai, pakluso net nesvarstę). Pučas žlugo, o pasaulis gavo vieną pamoką, kuo šauktinių armija yra geresnė už profesionalią.

1968 m. prieš karą Vietname, universiteto ryšius su ginklus kuriančiu institutu ir rasinę diskriminaciją protestuojantys studentai užgrobė Niujorko Kolumbijos universiteto (JAV) administracinius pastatus ir visiškai paralyžiavo universiteto veiklą. Tai buvo didžiausias studentų sukilimas JAV istorijoje.

1985 m. kompanija „Coca-cola“ pakeitė tradicinį receptą ir su trenksmu pristatė naująją kolą. Pirkėjų reakcija į naujovę buvo tokia neigiama, kad po trijų mėnesiu „New Cola“ gamyba buvo nutraukta, o kompanija skubiai grįžo prie senojo recepto. 

Jei kola nerūpi, atšvęsk neegzistuojančios šalies nepriklausomybę. Konko Respublika (Conch Republic) švenčia savo nepriklausomybės metines. Žemėlapyje tokios šalies nėra, o štai Floridos valstijai (JAV) priklausančių Ki Vesto salų ir to paties pavadinimo miesto gyventojų širdyse – gyvuoja nuo 1982 m. Tuomet vieninteliame kelyje, jungiančiame salas su žemynu, JAV vyriausybė įkūrė nuolatinį pasienio postą, kuriame stabdė ir tikrino visus automobilius. Miesto vadovybės skundų, kad tai kenkia turizmui, niekas neklausė, tad meras ir nutarė – jei jau pas juos vykstant reikia įveikti pasienio patikrinimą, tai kodėl nepasiskelbti atskira šalimi. Taigi, įkūrė Konko Respubliką, ji tuoj pat paskelbė karą Amerikai (į JAV jūrų laivyno jūreivio galvą trenkė batonu), po minutės pasidavė (tą batoną sulaužė ir sugraužė) ir pareikalavo milijardo dolerių investicijų „karo nualintai užjūrio teritorijai“. Pokštas pavyko – šiuo metu „nepriklausomybės“ šventė sutraukia minias turistų, o JAV vyriausybė greitai panaikino pasienio postą. Tiesa, respublika taip pavadinta, nes konkais (conchs) žargonu vadinami iš Europos kilę Bahamų gyventojai, kurių Ki Veste yra dauguma.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.