Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre galima išvysti ne tik Piotro Čaikovskio baletą „Spragtukas“, bet viename ekspozicinių teatro fojė langų – ir visą spragtukų kolekciją. Ją eksponuoti neseniai įvykusios premjeros proga pasiūlė vienas Vilniaus kolekcininkas. Spragtukas – tai dekoratyvinis riešutų gliaudiklis. Dažniausiai grėsmingo veido medinė figūrėlė vaizduoja uniformuotus vyrus – žandarus, miškininkus, husarus, net karalius. Pagaminti 35 cm aukščio spragtukui prireikia iki 60 detalių. Spragtukai paprastai gaminami iš eglės arba buko, dekoruojami kailiu, oda, tekstile, naudojamos ryškios spalvos. Medinių figūrėlių aukso amžius prasidėjo XVIII šimtmetyje, kai jos pradėtos drožti Val Gardenoje (Pietų Tirolyje, Šiaurės Italijoje) ir Oberamergau – Bavarijos pietuose. XIX a. pradžioje spragtukai kaip vaikų žaislai pradėti drožti Rūdiniuose kalnuose Vokietijoje (Saksonijoje) ir Čekijoje (Bohemijoje). Garsus vokiečių pasakų rašytojas ir etnografas Jacobas Grimmas aiškino, kad spragtukų figūrėlės kilusios iš dievybių figūrėlių, skirtų namų dvasioms – įvairiems naminukams – užganėdinti. Literatūrę šlovę spragtukai pelnė 1816 m., kai buvo išspausdinta Ernsto Theodoro Amadeus Hoffmanno pasaka „Spragtukas ir pelių karalius“, pagal kurią ir sukurtas P.Čaikovskio baletas.
