Laida eteryje pasirodė birželio 23 d. - šios dienos išvakarėse Rusija, tęsdama sovietinių laikų tradiciją, minėjo Antrojo pasaulinio karo, ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu, pradžią.
Nesenos istorijos žaizdos
„Jau daug kartų sakiau ir dar pakartosiu: Didysis tėvynės karas – dirbtinė istorinė data, kurios tikslas – sovietinių žmonių sąmonėje atskirti Antrąjį pasaulinį karą, kuris prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., praėjus savaitei po Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo, ir prasidėjo tuo, kad Hitlerio kariai įėjo į Lenkiją, o po 17 dienų į tą pačią Lenkiją įėjo Stalino kariai, ir jie pasidalijo Lenkiją tarpusavyje. Ir ši data skirta dirbtinai atriboti tą Antrojo pasaulinio karo periodą, kai Stalinas kovojo Hitlerio pusėje, ir tą Antrojo pasaulinio karo periodą, kai Stalinas ir Hitleris kariavo tarpusavyje“, - sako J. Latynina.
Pasak jos, Lietuvoje ypač juntamas birželio 22-osios datos dirbtinumas. J. Latynina prisimena, kad Lietuva 1939 m. Stalino karius leido dislokuoti savo teritorijoje mainais už sugrąžintą Vilnių. „O 1940 m., suprantama, atsiranda naujas reikalavimas, nes iš karinių bazių dingsta vienas Raudonosios armijos kareivis. Iš tikrųjų, kaip aš suprantu, šitas kareivis nuėjo kažkur į Vilnių pas prostitutę. Kai išsigandusi Lietuvos valdžia ėmė ieškoti jo pas tą prostitutę, jis apimtas siaubo nusišovė, nes įsivaizdavo, kas su juo gali nutikti.
Maskva pateikia ultimatumą, bet praktiškai tuo pat metu pateikia ultimatumus visoms trims Pabaltijo respublikoms. Bet šiuo atveju ultimatumas, pateiktas Lietuvai, atrodė taip: „Prašom išduoti savo VRM vadovą ir savo valstybės saugumo vadovą, kurie žvėriškai nukankino mūsų kareivį““, - apie Lietuvos okupacijos pradžią Rusijos radijo eteryje pasakojo žurnalistė.
Neliko nepaminėti ir trėmimai, ir partizaninis karas. „Lietuvių valstiečiai išeina į miškus, juos medžioja, NKVD degina kaimus su gyventojais už pagalbą partizanams. Du kaimus, kiek man žinoma, taip sudegino, beje, buvo ir kaimas, kurį sudegino vokiečiai. Tame kaime, kurį sudegino vokiečiai, prie sovietų, suprantama, pastatė paminklą. Tiems, kuriuos sudegino NKVD, prie sovietų jokių paminklų nestatė“, - kiek ironizuodama skaudžią Lietuvos istoriją pasakojo J. Latynina.
Jaunų valstybių nebūna
Žurnalistei atrodo keista, kad praėjus vos ketveriems metams po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje prezidentu buvo išrinktas buvęs Lietuvos komunistų partijos vadovas Algirdas Brazauskas. „Tauta, kurioje nėra šeimos, kuri neturėtų nužudytų ar sušaudytų, balsuoja už partijos, kuri žudė ir šaudė, vadą“, - sako ji ir aiškina, kad taip nutiko dėl to, jog per 45 okupacijos metus drąsiausieji lietuviai buvo išžudyti, o išgyveno kolaborantai.
Jai taip pat atrodo įtartina, kodėl Lietuva nesugebėjo sugaudyti KGB agentų, sulindusių į parlamentą ir sutrukdžiusių priimti liustracijos įstatymą. Pasak J. Latyninos, kai ji apie tai paklausė Vytauto Landsbergio, šis atsakęs: „Ak, mes buvome jauna valstybė“. „Na, atsiprašau, valstybių nebūna jaunų – jūs arba valstybė, arba ne“, - komentuoja žurnalistė.
Nafta, dujos ir viešbutis dovanų
J. Latynina radijo klausytojams pasakoja, kad po Borisovo ir Pakso skandalo Lietuva dabar pajuto į valdžią Rusijoje atėjusio V. Putino sugalvoto ir prieš Europą nukreipto „dujų Blickrygo“ poveikį. „Kaip prie Stalino pirmasis Raudonosios armijos smūgis teko Baltijos šalims, taip ir prie Putino pirmasis energetinio Blickrygo smūgis teko toms valstybėms. Žinoma, tik toks skirtumas: dujos – ne tankas, Putinas – ne Stalinas, ir netgi Lietuvos nepavyko nugalėti“, - komentuoja J. Latynina.
Ji nagrinėja ir „Mažeikių naftos" pardavimo lenkams, o ne Rusijos kompanijai, aplinkybes. „Pardavė lenkams – ir naftotiekis „Družba“ sulūžo“, - šaiposi žurnalistė ir toliau pasakoja apie už juokingą sumą „Gazprom“ parduotus Lietuvos dujų tinklus, primindama, kad visa tai vyko premjero poste esant A. Brazauskui.
„Beje, toks sutapimas. Ir karto po šio pardavimo artimas Brazauskų šeimos draugas ir „Lukoil Baltija“ vadovas mano minėtai bufetininkei (kuri tuo metu jau oficiali premjero žmona) viešbučio akcijas. Na, tikrai atsitiktinis sutapimas vieni už kapeikas nupirko Lietuvos tinklus, o kiti padovanojo viešbutį“, - pasakoja J. Latynina.
Žlugę Rusijos užmojai
Komentuodama Lietuvos energetines bėdas, žurnalistė priekaištauja, kad mūsų šalis taip skubėjo į Europos Sąjungą, kad eurobiurokratų reikalavimu uždarė Ignalinos atominę elektrinę – dar likusį savo energetinės nepriklausomybės šaltinį.
„Ir energijos perteklių turėjusi Lietuva tampa turinčia energijos deficitą, energiją ji perka iš Rusijos, energija brangi, - komentuoja J. Latynina. - Lietuva nusprendžia statyti naują atominę elektrinę – jau ne Černobylio tipo, nes, matote, jie turi infrastruktūrą. Ir, žinote, visiškai atsitiktinai Vladimiras Vladimirovičius taip pat nusprendžia netoliese statyti dvi elektrines – Kaliningrade ir Baltarusijoje. Atomines. Ir taip pat visiškai atsitiktinai Lietuvoje staiga atsiranda galingas žaliųjų judėjimas, tiks, žinote, įdomus žaliųjų judėjimas. Jis kategoriškai prieš atominę elektrinę Lietuvoje, o prieš Kaliningradą ir Baltarusiją jis kažkaip... Na, jis gi lietuviškas, jis juk nieko jiems negali padaryti“.
Visa tai J. Latynina vadina nesėkmingu Rusijos energetiniu Blickrygu – Lietuva suskystintų dujų terminalą turės jau visai netrukus, elektrinę taip pat jau nusprendė statyti, taigi, Rusija savo tikslo nepasiekė, o politika „ko nesuvalgysiu, tai bent jau prakąsiu“ tiktai kuria priešus.
„Ar prisimenate, Neronas sakydavo: „Tegul nekenčia, svarbu, kad bijotų“? Problema ta, kad dėl šios politikos Rusijos, žinoma, nekenčia, bet jos nebijo. Nes visi šitie begaliniai atsitiktinumai su svetimų projektų nutraukimu, su korėjiečių atsisakymais, Lietuvai atneša didelius ekonominius nuostolius, bet naudos Rusijai neatneša“, - sako J. Latynina.
