Ši medžiaga yra skirta vyresniems nei 18 metų skaitytojams.
Ar jums jau yra 18 metų?
Ne

Medininkuose nužudytų pareigūnų atminimą temdo teisėsaugos niekintojai

Prieš 21 metus Medininkuose septyni muitinės ir policijos pareigūnai paaukojo gyvybes gindami postą institucijos, kuri netrukus tapo korupcijos ir lengvo pasipelnymo simboliu. Prokurorai dar dėlioja taškus dviejų dešimtmečių byloje, istorikai ir politikai aiškinasi, kodėl gynėjų krauju aplaistytos valstybės institucijos dabar niekinamos.

Medininkų muitinės postą saugojusius pareigūnus pakirto sovietų smogikų kulkos.<br>P.Lileikis
Medininkų muitinės postą saugojusius pareigūnus pakirto sovietų smogikų kulkos.<br>P.Lileikis
Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

2012-08-04 11:05, atnaujinta 2018-03-17 14:39

Fotografas Paulius Lileikis 1991 metų liepos 31 dienos rytą skubėjo į sostinės L. Sapiegos gatvę. Ten buvo įsikūręs sovietų 42-osios divizijos štabas.  Reporteris žinojo, kad ten paryčiais nugriaudėjo sprogimas.

Tačiau šis sprogimas buvo tik jaunos Lietuvos valstybės priešų triukas, siekiant nukreipti dėmesį nuo tikrojo įvykio: sovietų milicijos ypatingojo padalinio (OMON) būrys užpuolė Medininkų muitinės postą, nušovė septynis mūsų pareigūnus, vieną sunkiai sužeidė.

Kai P. Lileikis atvažiavo į Medininkus, lauke gulėjo tik vienas nukautasis, kitų kūnai sukrauti į sunkvežimį, o gyvas likęs Tomas Šernas išvežtas.

„Po sausio 13-sios įvykių tais pačiais metais Medininkų tragedijos vaizdai buvo kraupiausi, kokius esu matęs ir įamžinęs savo gyvenime“, – dabar prisimena fotografas.

Didvyriai virto kyšininkais

Per 20 metų didelės Lietuvos visuomenės dalies požiūris į muitininkus, policininkus ir kitus teisėsaugos sistemos darbuotojus pasikeitė iš esmės ir į blogąją pusę. Nusivylusiųjų akyse iš laisvės gynėjų jie virto kyšininkais, smurtininkais.

Po violetine vėliava susibūrę protestuotojai ragina apskritai sugriauti teisėsaugos struktūras kaip neva kiaurai perpuvusias, nebeatliekančias savo uždavinių. Kruvinais 1991-siais Lietuvos vyriausybei vadovavęs Gediminas Vagnorius mano, jog dėl blogėjančio teisėsaugininkų įvaizdžio kaltė tenka ir dabartinei valdžiai.

„Pareigūnai gauna labai mažus atlyginimus, tai nepadeda kovoti su kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnybinėmis. Gatvėse piketuojantys policininkai nedidina tikėjimo teisėsaugos pajėgumu užtikrinti saugų gyvenimą", – aiškino G. Vagnorius. Tačiau jis mano, kad per 21 metus Lietuvos teisėsauga, ypač jėgos struktūros, ne degradavo, atvirkščiai – apsivalė morališkai, tapo profesionalesnė: „Taip galiu pasakyti visų pirma apie kariuomenę, taip pat ir apie policiją, muitinę. Teigiami poslinkiai teisėsaugos sistemoje įvyko, kai Lietuva tapo NATO, ES dalimi. Niekinti mūsų valstybės teisėsaugą gali tik tie, kurie nenori matyti pažangos, pokyčių į gerąją pusę".

Pavojingos politikų intrigos

Į klausimą, kodėl dalis Lietuvos nenori matyti teigiamų reiškinių teisėsaugoje ir jų akyse prie Medininkų žuvusių pareigūnų auka tampa beprasmė, pabandė atsakyti istorikas, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.

„Yra objektyvių priežasčių. Per du su puse metų iš muitinės ir pasienio apsaugos tarnybų įtariant kyšininkavimu ir kitais tarnybiniais nusikalstamais išėjo 150 pareigūnų. Bet yra ir kita medalio pusė: per metus su teisėsauga susiduria 25 tūkstančiai piliečių. Nežinau kokiai jų daliai, bet turbūt dideliai, šie susidūrimai nelabai patinka. Iš čia irgi kyla tie vadinamieji protesto balsai, polinkis visą teisėsaugą maišyti su žemėmis“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Seimo nario nuomone, natūralu, kai nusivylę teisėsauga ar nukentėję nuo jos šaukia „ne už tokią Lietuvą kovojome“, bet labai blogai, kaip „protesto balsų“ , linčo teismo gerbėjų vėzdu prieš rinkimus ima mojuoti politikai.

„Maištingomis nusivylusių žmonių nuotaikomis manipuliuojantys politikai, pataikaujantys teisinio nihilizmo suvedžiotai miniai, kelia rimtą pavojų valstybės pagrindams“, – perspėjo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.

Pavyko užgniaužti maištą

Buvęs premjeras G. Vagnorius mano, kad galima įžvelgti tam tikrų panašumų tarp dabartinių procesų teisėsaugos struktūrose ir įvykių grandinės prieš 20 metų, pasibaigusių žudynėmis Medininkuose.

Pasirodo, jos galėjo įvykti anksčiau, nei liepos 31-ąją ir išaugti iki dar didesnio masto tragedijos, nei vieno muitinės posto pareigūnų žūtis.

„Tuo metu, kai tik kūrėsi nepriklausomos Lietuvos teisėsaugos struktūros, teko įveikti dalies sovietams lojalių pareigūnų pasipriešinimą. 1991 metų pavasarį Vilniaus komisariatuose dalis rusakalbių pareigūnų sukaupė ginklų, planavo ginkluotus veiksmus prieš jauną Lietuvos valstybę. Maištą pavyko užgniaužti lopšyje, mes tada viešai apie tai nepasakojome, nenorėjome išgąsdinti žmonių“, – prisiminė G. Vagnorius.

Buvęs premjeras mano, jog nevienareikšmiai procesai vyksta ir dabar: teisėsaugos struktūras dažnai supurto korupcijos skandalai, bet jos ir apsivalo, nors gyvena skurdžiai, pareigūnai gauna mažus atlyginimus.

„Esu įsitikinęs, kad ir šiais laikais, iškilus pavojui, dauguma pareigūnų stotų ginti valstybės savo kraujo kaina. Prieš dvidešimt metų prokuratūroje ir policijoje buvo irgi buvo nemažai korumpuotų, nesąžiningų žmonių, bet atsirado pakankamai dorų ir sumanių pareigūnų, prokurorų, kurie ėmėsi kruopščiai tirti Medininkų bylą “, – teigė G. Vagnorius.

Parašė laišką JAV prezidentui

Lietuvos istorikai ir prie nepriklausomybę neseniai atkūrusios valdžios vairo stovėję politikai neabejoja, kad Medininkų žudynės buvo SSRS konservatyviosios komunistinės nomenklatūros plano įvykdyti perversmą įžanginė dalis.

Omonininkams įsakymą „likviduoti neteisėtus muitinės ir pasienio postus“ davė tuometis SSRS vidaus reikalų ministras Borisas Pugo, vienas 1991-ųjų pučo Maskvoje organizatorių.

G. Vagnorius prisimena, kad iš karto po Medininkų įvykių jis parašė laišką JAV prezidentui George'ui Bushui perspėdamas, kad revanšistinės jėgos SSRS rengia ginkluotą sąmokslą.

„Atsakymą iš Baltųjų rūmų gavau, bet – tik praėjus dviems dienoms po pučo Maskvoje žlugimo“, – sakė pašnekovas.

Rusija neišduoda žudikų Lietuvos generalinė prokuratūra nenuleidžia rankų, iš Rusijos reikalaudama išduoti nusikaltimais žmogiškumui ir karo nusikaltimais kaltinamus buvusius OMON pareigūnus Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlinyką bei Aleksandrą Ryžovą.

Dar 2011 m. rugpjūčio 18 d. generalinis prokuroras Darius Valys pasirašė ir Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai išsiuntė naujus Europos arešto orderius asmenims, įtariamiems dėl Medininkų muitinės posto pareigūnų nužudymo.

Šiuo metu tiriant Medininkų bylą mūsų šalies Generalinėje prokuratūroje verčiama ir nagrinėjama iš Latvijos pagal teisines pagalbos prašymą gauta didelės apimties medžiaga, atliekami kiti būtini procesiniai veiksmai.

Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų pavasarį Konstantiną Michailovą, dalyvavusį Medininkų muitinės pareigūnų žudynėse, nuteisė už tyčinį nužudymą, jam skirtas įkalinimas iki gyvos galvos. Šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme toliau vyktas apeliacinis procesas pagal Generalinės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo Latvijospiliečio K. Michailovo bei jo advokatų skundus dėl praėjusių metų gegužę paskelbto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio.

Generalinė prokuratūra siekia K. Michailovą nuteisti už sunkesnius nusikaltimus, už nusikaltimą žmoniškumui.

Lietuvos apeliaciniame teisme byla bus nagrinėjama rugsėjo 3 dieną.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.