Kadaise čia buvo laidojami palivarko gyventojai. Dabar maždaug 30 arų teritorija yra apleista. Čia belikęs vienintelis antkapinis paminklas. Ant jo dar galima įžiūrėti, kad palaidotas žmogus mirė 1895 metais.
Kapinių teritoriją žyminti akmenų tvora jau seniai neprižiūrima ir netvarkoma. Vietovė - nuošali. Gal todėl amžinojo poilsio vietą juosianti tvora sugundė vagys.
Kol kas nusikaltėliai vagia tik šalia kelio esančius akmenis. Čia jau matyti ne viena duobė, kurioje visai neseniai stūksojo samanoti riboženkliai.
Vogti akmenis – populiaru
Vogti akmenis – senas ilgapirščių užsiėmimas. Daugybę metų Lietuvoje dingsta ne tik dubenėtieji ar istoriniai akmenys, bet ir paprasti lauko rieduliai. Šios medžiagos populiarumas išaugo prasidėjus statybų bumui. Kai kurie jų naudojami pastatų pamatams kloti, kiti – tiesiog sodybų aplinkai pagražinti.
Pastaruoju metu, išaugus akmenų paklausai, juos imta vogti ne vienetais ar dešimtimis, o tonomis. Jau dabar policija yra iškelusi ne vieną bylą dėl akmenų vagysčių. Dažniausiai ištuštinami ūkininkų laukai. Toks atvejis, kai vagiant akmenis pradedama ardyti kapinių tvora – išskirtinis.
Uždraudė įtraukti į vertybių registrą
Senosios Jurkiškių kapinės nėra saugomos. Jos neįtrauktos į kultūros vertybių registrą ir negali tikėtis paveldosaugininkų pagalbos.
Kad neveikiančių kapinių situacija yra sudėtinga pripažino ir Kultūros paveldo departamento vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė. „2009 metais Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Kultūros paveldo departamente, rekomendavo į kultūros vertybių registrą neįtraukti naujų objektų. Dėl šios priežasties, dabar nemaža dalis senųjų ir apleistų kapinių liko nesaugomos. Jas turėtų prižiūrėti rajono savivaldybės. Dalis jų šią funkciją vykdo nuoširdžiai, kita dalis – pažiūri pro pirštus“.
Pasak specialistės, šiuo atveju kapinėmis rūpintis turėtų seniūnija, kurios teritorijoje yra senkapis.
Deja, susisiekti ir pasikalbėti su Sudervės seniūne nepavyko. Ji šiuo metu turi nedarbingumo lapelį.
Prie globos prisidės Neries regioninis parkas
Jurkiškių senosios kapinės nepriklauso šalia esančiam Neries regioniam parkui. Saugomos teritorijos direktorė Audronė Žičkutė tikino nepraleisianti pro pirštus apleistų kapinių akmenų vagysčių: „Nors ši teritorija mums nepriklauso, tačiau skaudu, kai žmonėms nieko nelieka švento ir jie pradeda naikinti netgi mirusiųjų atminimą. Manau, kad mes su savo kuklia komanda galėsime nors šiek tiek prisidėti prie šių kapinių apsaugos – surinkti besimėtančias šiukšles, pašalinti krūmynus ir nors kiek sutvirtinti kapinių tvorą. Gal tada vagims bus sunkiau juos išlupti“.
Taip pat tikimasi, kad prie kapų priežiūros ir apsaugos nuo įžūlių vagių prisidės ir tiesiogiai už šių kapinių priežiūrą atsakinga Vilniaus rajono savivaldybė.
Dvare gyveno botanikos profesorius
Jurkiškių dvaras, kuriam priklausė šios kapinės, pirmą kartą paminėtos istorijos dokumentuose buvo XVIII a. pradžioje. Šis dvaras kadais priklausė ir garsiam profesoriui botanikui S. Jundzilui. Jis pats palaidotas Vilniaus Berdardinų kapinėse.
Tais laikais palivarke buvo gyvenamasis namas vadinamas rūmais, naujos arklidės, įvairus ūkiniai pastatai, bravoras, prie vieškelio stovėjo sena, aptriūšusi karčiama.
