Tiesa, rusų ir lietuvių žygiai smarkiai skiriasi. Kazokai nakvoja viešbučiuose ir turi visus įmanomus patogumus, o jų biudžetas siekia daugiau kaip milijoną dolerių. Lietuviai iš tiesų pajuto, kaip gyveno mūsų protėviai: jie apsistodavo palapinėse, patys gaminosi valgį, o pliaupiant lietui net neturėdavo kur išdžiovinti drabužių.
Rusijos kazokai į daugiau kaip du mėnesius truksiančią kelionę patraukė minėdami pergalės prieš Napoleoną 200-ąsias metines, o jų maršrutas nusidriekė ir per Lietuvą. Per 82 dienas dvidešimčia žirgų kazokai turėtų įveikti apie pustrečio tūkstančio kilometrų iš Maskvos į Paryžių generolo Matvejaus Platovo būrio maršrutu. Juo rusų armija persekiojo 1812-1814 metų karą pralaimėjusią imperatoriaus kariuomenę.
Tačiau kazokams svarbu ne tik prisiminti istoriją. Gal dar svarbiau jiems parodyti pasauliui auksaspalvius Dono žirgus. Šią veislę išvedė kazokai, bet ji sparčiai nyksta.
„Dono žirgų veislė – ant išnykimo ribos. Nežinau, kodėl taip yra, bet ši veislė tapo nereikalinga. O aš manau, kad tai būtų didelė netektis ir mes to paprasčiausiai neleisime. Šiuo žygiu norime pakelti šios veislės reitingą, parodyti, kokia ji ištverminga, neišranki, greitai atgaunanti jėgas ir kokie apskritai gražūs bei gracingi Dono žirgai“, - sakė kazokams vadovaujantis atamanas Aleksandras Kaliakinas.
„Mūsų arkliai savi, Dono veislės. Kai rengdamiesi žygiui treniruodavomės, jie stovėjo vienoje arklidėje ir buvo labiau laukiniai. Per žygį, kai viskas nuolat keičiasi, jie vis labiau prisisiriša prie raitelio“, - tvirtino vienas žygio dalyvių Viktoras Kuznecovas.
Dešimt lietuvių raitelių vienintelės lietuviškos veislės žirgais žemaitukais 2010-aisiais pasiryžo dviem tūkstančiams kilometrų pragaro, kad pakartotų Vytauto Didžiojo žygį iki Juodosios jūros ir patikrintų legendą, ar tikrai didžiojo kunigaikščio žirgai gėrė sūrų jos vandenį.
Patikrino ir įsitikino: legenda nemelavo, nes žemaitukai gėrė sūrų Juodosios jūros vandenį.
Pernai verslininko Giedriaus Klimkevičiaus vėl suburta raitelių komanda žemaitukais patraukė valdovų Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės keliu iš Vilniaus į Krokuvą.
Panašų žygį – žirgais ir su istorine mintimi – šiemet surengusius Rusijos kazokus Seirijuose pasitiko ir iki sienos su Lenkija palydėjo ir keletas abiejų istorinių lietuvių žygių dalyvių bei garsiausiu Lietuvos šunimi vadinamas Alšis. Tiesa, šįsyk jis nebėgo su žirgais, o važiavo karieta, nes greta nebuvo jo geriausio draugo žirgo Kaktuso, paskui kurį Alšis visuomet seka.
„Neišeina lyginti mūsų ir rusų žygio, nes jie keliauja kitaip nei mes. Mes gyvendavome palapinėse, jie nakvoja viešbučiuose. Nežinau, kiek tiksliai per dieną jie nujoja, bet džiugina vienas dalykas: kai kurie raiteliai joja be balnų, nes saugo žirgų nugaras“, - sakė žygių Vytauto Didžiojo keliais ir Barboros Radvilaitės bei Žygimanto Augusto meilės keliu dalyvis kernaviškis Česlovas Marcinauskas. Jis buvo vienas raitelių, palydėjusių kazokus iki Lietuvos-Lenkijos sienos.
„Jeigu būtume taip lėtai, kaip jie joję, Juodosios jūros būtume tikrai nepasiekę, - juokėsi kitas anų žygių dalyvis Algirdas Motiejūnas. - Juos lydėdami, kai jau norėdavome išlieti energiją, palėkdavome į laukus palakstyti, o paskui vėl rusus pasivydavome. Paprašiau atamano, tai kurį laiką jojome greičiau“.
Kazokams vadovaujantis atamanas iš būrio reikalauja itin griežtos drausmės. Jis neslepia, kad rengiantis žygiui tekdavo imtis ir kraštutinių priemonių.
„Iš pradžių tikrai reikėjo ir griežtų bausmių. Nemeluosiu, kai kuriuos pasitaikė ir rykšte plakti. Atsigula, kelis kartus suplaki, sakai, taip daryti nereikia, reikia daryti – taip, reikia klausyti atamano, vykdyti jo įsakymus. Po to prasikaltėlis turi atsistoti ir sakyti: ačiū, tėveli, už pamokymą. Porą kartų taip buvo. Dėl ko? Kartą vienas atėjo su alumi, nors pas mus – sausas įstatymas, o jis nepaisė atamano įsakymo, tai ir gavo lupti. Po to tapo kaip šilkinis. Nesityčiojame iš jų smarkiai, bet kazokų įstatymų stengiamės paisyti. Jie padeda gyventi ir laikytis drausmės“, - aiškino atamanas A. Kaliakinas.
Rugpjūčio 12-ąją iš Maskvos išjoję raiteliai kelyje dar žada praleisti daugiau kaip mėnesį. Žygis turėtų baigtis spalio 19-ąją prie Paryžiaus, šalia Fontenblo pilies, kurioje Napoleonas buvo priverstas atsisakyti sosto.
