Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir norint būti pripažintai pasaulyje visų pirma reikėjo pasiekti, kad sovietų kariuomenė iš Lietuvos būtų išvesta. Tačiau agresija kvėpuojanti Sovietų Sąjunga į ką tik atsikūrusios jaunos, nedidelės, beginklės valstybės reikalavimus kurį laiką iš viso neatsižvelgdavo, o abi šalys priminė dramblio grumtynes su skruzdėle.
Įstatymas – kitą dieną
Aukščiausioji Taryba nutarimą dėl SSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo priėmė kitą dieną po nepriklausomybės paskelbimo – kovo 13-ąją, 1990 metais.
Tačiau iki tol, kol rusų armijos daliniai iš Lietuvos galutiniai pasitraukė, praėjo treji metai. Pirmieji lietuvių bandymai derėtis atsimušdavo į tylos sieną.
Vienas iš pirmųjų pareiškimų Aukščiausioje Taryboje buvo paskelbtas kovo 19 dieną. Vytauto Landsbergio parengtame kreipimosi projekte buvo sakoma, kad SSRS kariuomenės buvimas Lietuvos teritorijoje yra kenksmingas ekonominiu, ekologiniu, psichologiniu ir politiniu požiūriu.
Tačiau nei į šį, nei į kitus pranešimus sovietai tiesiog nereaguodavo. Netrukus nutarta, kad rusai savo karinių dalinių iš Lietuvos neišves, kol nevyks abiejų šalių derybos. Ilgą laiką derybų siekė tik Lietuva, savo ruožtu sovietai į kalbas nesileido ir reikalavo sustabdyti Kovo 11-osios akto veikimą.
Rudenį prasidėję pirminiai „derybų dėl derybų“ susitikimai kvepėjo agresija, o rusai atmetė bemaž visus Lietuvos pasiūlymus dėl derybų protokolo. Iki derybinio stalo Lietuvai teko eiti itin mažais žingsniais, kartais – nuleidžiant galvą ir pamirštant nuoskaudas.
Vaikinus išvežė iš ligoninės
Tačiau greta klausimo dėl sovietų kariuomenės išvedimo buvo aktualus ir kitas. Nors Lietuva buvo priėmusį įstatymą dėl SSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo, sovietai paskelbė pavasario šaukimą į sovietinę kariuomenę.
Bandydama civilizuotu keliu apginti savo piliečius, tačiau negalėjusi to padaryti, Aukščiausioji Taryba kreipėsi į žmones ir prašė padėti slapstytis jaunuoliams, atsisakantiems tarnauti rusų kariuomenėje.
Be to, buvo tokių vaikinų, kurie, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, tarnavo sovietų daliniuose ir iš jų bėgo. Rusai juos vadino dezertyrais ir sugrąžinti į dalinius bandė jėga. 38 vaikinai buvo paslėpti Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje. Tačiau jau netrukus specialusis desantininkų padalinys įsiveržė į vidų, juos suėmė ir išvežė į Čiukotką.
Reikėjo skaičiuoti nuostolius
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto direktoriui dr. Gintautui Surgailiui tuomet teko dirbti ir eksperto, ir krašto apsaugos ministro patarėjo darbą, o taip pat kartu su kolegomis skaičiuoti nuostolius, kuriuos rusai padarė Lietuvai.
Į Krašto apsaugos sistemą istoriką G. Surgailį pakvietė tuometis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius.
„Domėjausi kariuomenės istorija, todėl mano darbas buvo atkurti karo archyvą, taip pat įvairūs heraldikos klausimai. Kitaip tariant, veikla buvo labiau humanitarinė“, - sakė G. Surgailis. 1992 metais su rusais sutarus derybų laiką dėl jų kariuomenės išvedimo, jam buvo pasiūlytas eksperto darbas Lietuvos derybinėje grupėje.
„Laiko turėjome mažai. Mums per mėnesį reikėjo parengti, kokie buvo sovietų kariuomenės padaryti nuostoliai. Nes Rusija nuolat akcentuodavo, kiek jie mums davė, ką paliko ir pan. Mums reikėjo parodyti, kad yra priešingai – kad jie skolingi mums“, - prisiminė pašnekovas.
Nuostolių skaičiavimai tąsyk vyko Vilniaus pedagoginio universiteto archyve. Tuometis universiteto docentas Eugenijus Jovaiša parinko kelis studentus, kurie turėjo padėti renkant informaciją.
„Ieškojom dokumentų, vertinom, skaičiavom. Tuometė Vyriausybė specialiai šiam darbui buvo skyrusi du kompiuterius. Tad studentų darbas buvo visą informaciją sukelti į kompiuterius. Manau, kad mes gana tiksliai apskaičiavom padarytą žalą, 70 proc. buvo paremta konkrečiais dokumentais“, - prisiminė G. Surgailis.
Kada pyksta generolai
Kaip skelbiama dokumentinėje medžiagoje, tąsyk lietuvių delegacija rusams pateikė didžiulius skaičius. Žala buvo paskaičiuota JAV doleriais, ir ji siekė 146 milijardus. Jau gerokai vėliau sudaryta komisija šiuos nuostolius skaičiavo dar kelerius metus, ir galutiniai skaičiai, žinoma, skyrėsi.
Tuo tarpu pirminiai paskaičiavimai, suręsti per mėnesį, buvo būtent tokie. Tiesa, tąsyk Lietuvos atstovai dar nesvarstė apie žalos atlyginimą. Skaičiai buvo pateikti tam, kad lietuviai turėtų argumentus derėdamiesi su Rusija ir parodytų, kad skolinga yra ne Lietuva, o Rusija. Šis argumentas suveikė – susipažinę su lietuvių paskaičiavimais, rusai apie mūsų šalies skolą daugiau nebekalbėjo.
Sovietų padarytus nuostolius pateikė ne tik krašto apsaugos atstovai, tačiau ir kitos ministerijos. Įdomu tai, kad nuostoliai „tilpo“ į kelis popieriaus lapus.
„Aš labai gerai atsimenu tą dieną, kada mūsų delegacija pateikė nuostolius. Skaičiai buvo milžiniški. Vienas iš Rusijos generolų, toks nedidelio ūgio žmogus, nusiėmė akinius, pažvelgė ir nusikeikė: „Eta čto, SŠA dolarami?! (tai ką, JAV doleriais)“, - pasakojo G. Surgailis.
Jam šiandien įdomu prisiminti ir pačią derybų eigą. Rusai ir lietuviai tada skyrėsi ne tik tuo, kad viena – šalis milžinė, o kita – šalis nykštukė. Skirtingai nuo lietuvių, rusai turėjo nemažai derybinės ir diplomatinės patirties, o lietuviai derėjosi taip, kaip mokėjo.
„Žinoma, gal ir buvo padaryta klaidų. Bet mes buvome užsispyrę, tvirtai laikėmės savo. Buvom maži, bet tokie nesijautėm. Manau, kad atkaklumas ir užsispyrimas davė gerų rezultatų. Pagaliau – tai darė įspūdį ir rusams“, - sakė jis.
Derybų metu rusai naudojo vadinamąsias juodąsias technologijas, jų generolai ne kartą pakeldavo balsą ir ant lietuvių šaukdavo.
Išvažiavo penkios divizijos
Pirmasis Rusijos kariuomenės dalinys buvo išvestas tik 1992 m. kovo 3 dieną. Tai buvo zenitinis raketinis divizionas Vilniaus rajone.
Jau buvo oficialiai prasidėjęs Rusijos kariuomenės išvedimas, tačiau svetimos armijos kariškiai savivaliavo – per Lietuvą tranzitu buvo gabenami pavojingi kroviniai, be Lietuvos leidimo buvo išvežama karinė technika, kariuomenės daliniai savarankiškai ir be leidimo judėjo Lietuvos teritorijoje.
Rusai darė žalą ir aplinkai – 1992 metais Klaipėdos apskrityje buvo iškirstos pušys, nes rusai neva neturėjo kuo kūrenti pastatų, miškai buvo kertami ir kitur. Negana to, tuometis krašto apsaugos ministras A. Butkevičius sulaukė žinių, kad Rusija savo kariuomenę dar ketina papildyti, todėl nutarta pradėti Rusijos karinių dalinių blokadą.
Prie rusų karinių dalinių buvo įrengti postai, o juose budėjo daugiau nei 600 Lietuvos savanorių.
1993-iųjų rugpjūčio 31-ąją, prieš vidurnaktį, Lietuvos sieną kirto Rusijos traukinys su paskutiniais rusų kariais.
Iš viso Lietuvoje buvo apie 22 tūkst. Rusijos kariškių. Jie sudarė penkias divizijas, 295 atskirus kovinius ir aptarnaujančios paskirties padalinius.
Faktai sugulė į knygos puslapius
Visus faktus apie sovietų kariuomenės išvedimą, derybų eigą G. Surgailis sudėjo į knygą – 2005 metais išleista jo monografija „Rusijos kariuomenės išvedimas. 1990-1993“.
Tai – išsamiausias veikalas apie rusų kariuomenės dalinių išvedimą. Nors, anot G. Surgailio, nemažai Sovietų Sąjungos, o vėliau Rusijos kariuomenės išvedimo įvykių net nebuvo dokumentuota.
Savo ruožtu derybas su rusais jis stenografavo beveik nuo pirmųjų susitikimų: „Maniau, kad tai – istorija, kuri kažkada bus naudinga.“
Šios serijos rašinių tęsinys – kitą savaitę
