Lenkijos valdžią jėga nuversti ir kairiųjų politikus iškarti agituojanti Tautinių nacionalistų lyga ONR toliau nerimsta.
Jie sumanė įamžinti šios partijos pirmtakus, dalyvavusius partizaniniame kare. Bėda ta, kad įamžinti siekiama ne bet kokius partizanus, o tuos, kurių veiksmų Varšuva prisiminti šiaip jau nenorėtų.
Laukia tarptautinio skandalo
ONR vadovai kreipėsi į Varšuvos meriją, kad Lazenkų parke leistų pastatyti paminklą pavadinimu „Iš miško išeinantys vaikinai”.
Paminklas būtų skirtas Antrojo pasaulinio karo metu ONR įkurtai partizaninei organizacijai Nacionalistų ginkluotosioms pajėgoms (NGP) pagerbti.
Dėl to, kad NGP propagavo antidemokratines pažiūras ir žudė nekaltus žydų bei ukrainiečių tautybės piliečius, ji iki šiol nebuvo garbinama per valstybines šventes.
Tarptautinio skandalo išvengti greičiausiai nepavyks, nes prieš dvi savaites opozicinei Teisės ir teisingumo partijai (TTP) pavyko Seime prastumti nutarimą, pripažįstantį NGP nuopelnus Tėvynei.
Tiek šis nutarimas, tiek paminklo idėja papiktino istorikus ir vietos žydų bendruomenę, primenančius, kad NGP kovojo už Lenkiją, kurioje visos tautinės mažumos privalėtų asimiliuotis, o žydams pilietybė nebūtų suteikiama.
Parlamentarus bando gėdinti
Seimo nutarimą gėdingu pavadino Antrojo pasaulinio karo muziejaus Gdanske direktorius profesorius Pawelas Machcewiczius.
Istorikas priminė, kad NGP partizanai buvo vieninteliai, kovoję ne tautos, bet konkrečios partijos vardu, todėl nepakluso bendrai pogrindžio vadovybei.
P. Machcewicziaus nuomone, NGP negalima prilyginti kitoms partizanų formuotėms, nes ji savo ideologiją grindė fašizmu ir rasizmu, tad žudė ne tik okupantus, bet ir kitų pažiūrų partizanus bei kitataučius.
Liublino katalikiškojo universiteto profesorius Rafalas Wnukas antrina, kad iškilsiantis gėdingas paminklas ne suvienys, bet suskaldys visuomenę.
Mat NGP partizanai demokratinę santvarką laikė blogiu ir kovojo už dešiniųjų diktatūrą, šlovindami Italijos ir Ispanijos diktatorius – Benito Mussolini ir Francisco Franco.
Varšuvos centro rajono, kurio ribose yra Lazenkų parkas, vicemeras Krzysztofas Czubaszekas pareiškė, kad toks paminklas lemtų didelę nešlovę, todėl jam priešinsis.
Išžudė ukrainiečių kaimą
Tautos atminties institutas prieš aštuonerius metus išleistoje brošiūroje aprašė NGP įvykdytus nusikaltimus prieš taikius gyventojus regionuose, besiribojančiuose su Ukraina.
Didžiausias skerdynes surengė partizano, pravarde Pilkasis, būrys, iššaudęs visus du šimtus Veršchovinų kaimelio gyventojus. Dauguma nužudytųjų buvo vaikai ir moterys, kurias partizanai prieš nukankindami išprievartavo. Ir tai nėra vien nepagrįsti kaltinimai.
Dar prieš keletą metų buvęs minėto partizanų būrio karys, pravarde Dagtis, atvirame laiške televizijai pripažino, kad jie yra antididvyriai, nes žudė žmones be jokio pagrindo.
Istorikai spėja, kad NGP gretose kovojo apie 50 tūkst. partizanų. Dar maždaug tiek dešiniųjų radikalų atsiribojo nuo šios organizacijos ir įsiliejo į didžiausią partizanišką formuotę – Armiją Krajovą.
NGP nepakluso bendro partizaninio pogrindžio vadovybei nekonfliktuoti tarpusavyje ir puolė kairuoliškus partizanų būrius. Per vieną tokią ataką Boruvo apylinkėse NGP nužudė 26 Liaudies gvardijos partizanus, kovojusius prieš okupantus vokiečius.
Vėliau NGP sudarė taikos sutartį su naciais ir kovojo ne su vokiečiais, bet su juos persekiojančiais Raudonosios armijos kariais.
Baigiantis karui vienam NGP padaliniui pavyko prasibrauti iki Vakarų fronto ir prisijungti prie JAV karių, tačiau amerikiečiai antisemitinį lenkų būrį po dviejų savaičių išformavo.
Protestavo ir lietuviai
Lenkijos valdžia ne pirmą kartą priima prieštaringą sprendimą dėl karo ir pokario partizanų šlovinimo, sukėlusį protestus kaimyninėse valstybėse.
Dėl žydų bendruomenės protestų Lodzės miesto vadovai prieš trejus metus atšaukė sprendimą vieną gatvę pavadinti partizano Jozefo Kurasio vardu.
Slapyvardžiu Ugnis prisidengusio partizano vadovaujamas būrys žudė ne tik holokaustą patyrusius žydus, bet ir Lenkijos slovakus.
Bratislavos istorikai kaltina Ugnį vykdžius etninį valymą ir 2006 metais protestavo prieš jam skirto paminklo Zakopanėje statymą. Tuometis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ignoravo protestus ir dalyvavo atidarymo iškilmėse.
L.Kaczynskis tais pačiais metais ordinu po mirties apdovanojo ir Lietuvos bei Baltarusijos teritorijose civilių gyventojų žudynėmis pagarsėjusį partizanų vadą Zygmuntą Szendzielarzą, pravarde Lupaszka.
