1362 metus kaip datą, nuo kada buvo pradėti skaičiuoti naujieji metai sausio 1-ąją, mini ukrainietiški šaltiniai. Neva tada Ukrainos žemėse, įėjusiose į LDK teritoriją, naujųjų metų pradžia buvo perkelta į sausio 1-ąją. Lietuvos istorikai į tokią informaciją žiūri skeptiškai.
Istorikas Alfredas Bumblauskas, išgirdęs versiją, kad Lietuva pirmoji pasaulyje naujuosius metus pradėjo skaičiuoti nuo sausio 1 dienos, nustebo: „Abejočiau. Juk mes dar krikšto nebuvome priėmę.“
Pasak A. Bumblausko, metų skaičiavimas nuo sausio susijęs su krikščionišku kalendoriumi.
„Tikriausiai tą rašė koks nors baltarusis. Paprastai jie priplepa visokių niekų. Kad LDK diktuotų madas skaičiuojant kalendorių – šimtu procentų neįtikėtina. Mes nediktavome madų, tebebuvome pagonys“, - komentavo istorikas.
Etnologui ir kalendorių tyrinėtojui Libertui Klimkai tokia informacija taip pat pasirodė neįtikėtina. „Ne, man šitas faktas nežinomas, - sakė jis. - Nuo sausio 1-osios naujuosius metus pirmosios įvedė didelės valstybės, imperijos.“ Tai buvo padaryta, kad būtų patogiau surinkti duoklę – ją patogiau surinkti, kol žmonės dar nesuvalgė visų atsargų. Tačiau įvairiose tautose tai buvo padaryta nevienodu laiku.
1387 m. su krikštu LDK priėmė krikščionišką kalendorių – Julijaus. O po to, kai Grigalius jį pataisė, labai greitai priėmė pataisą.
Pasak L. Klimkos, Lietuva buvo viena iš pirmųjų, priėmusi Grigaliaus reformą – tai įvyko 1582 m. „Popiežius paskelbė, ir tais pačiais metais Lenkija ir Lietuva sutiko, - aiškino etnologas. - O protestantai nepriėmė.“
Grigaliaus kalendorius, pakeitęs Julijaus kalendorių, kurį iki šiol tebenaudoja Stačiatikių bažnyčia, nustatė kitokį keliamųjų metų skaičiavimą ir išbraukė iš kalendoriaus 10 dienų, kad kalendorinės datos atitiktų astronominius reiškinius.
Nuo kurio mėnesio Lietuvoje buvo skaičiuojami naujieji metai iki krikšto, tiksliai nėra žinoma, egzistuoja tik tam tikros užuominos. Bet panašu, kad naujųjų metų pradžia žemdirbių tautai buvo ne žiemą, o pavasarį.
„Pavyzdžiui, yra rastas vadinamasis Gedimino skeptras – tokia kalendorinė lazda, - pasakoja L. Klimka. - Ten yra Mėnulio kalendorius, su bandymais jį truputėlį suderinti su saulės kalendoriumi. Ant jo pavaizduotos didžiųjų kunigaikščių insignijos – Gedimino stulpai ir raitelis. Tai galėjo būti Kęstučio, Algirdo laikai.“
Pagal Gedimino skeptre esantį kalendorių naujieji metai buvo pradedami skaičiuoti nuo balandžio mėnesio.