Versija: LDK pirmoji pasaulyje naujuosius metus pradėjo skaičiuoti nuo sausio 1-osios?

Naujuosius metus skaičiuoti nuo sausio 1-osios – ne toks ir senas paprotys. Didžioji Europos dalis naują metų ciklą iki XVI a. skaičiuodavo nuo kovo – tą liudija iki šiol įvairiose kalbose išlikę tokie mėnesių pavadinimai, kaip „october“ (spalis – aštuntasis mėnuo) ar „december“ (gruodis – dešimtasis mėnuo). Prie metų skaičiavimo nuo sausio skirtingos šalys perėjo nevienodu laiku. Internetinės enciklopedijos „Wikipedia“ angliškoje versijoje pateiktoje lentelėje – sensacinga eilutė: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) buvo pirmoji šalis, naujuosius metus pradėjusi skaičiuoti nuo sausio 1-osios. Ar tai gali būti tiesa? Jeigu taip – kodėl tai niekur neakcentuojama? Lrytas.lt nusprendė paklausti istorikų.

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Noreikienė

2013-01-01 00:10, atnaujinta 2018-03-14 02:02

1362 metus kaip datą, nuo kada buvo pradėti skaičiuoti naujieji metai sausio 1-ąją, mini ukrainietiški šaltiniai. Neva tada Ukrainos žemėse, įėjusiose į LDK teritoriją, naujųjų metų pradžia buvo perkelta į sausio 1-ąją. Lietuvos istorikai į tokią informaciją žiūri skeptiškai.

Istorikas Alfredas Bumblauskas, išgirdęs versiją, kad Lietuva pirmoji pasaulyje naujuosius metus pradėjo skaičiuoti nuo sausio 1 dienos, nustebo: „Abejočiau. Juk mes dar krikšto nebuvome priėmę.“

Pasak A. Bumblausko, metų skaičiavimas nuo sausio susijęs su krikščionišku kalendoriumi.

„Tikriausiai tą rašė koks nors baltarusis. Paprastai jie priplepa visokių niekų. Kad LDK diktuotų madas skaičiuojant kalendorių – šimtu procentų neįtikėtina. Mes nediktavome madų, tebebuvome pagonys“, - komentavo istorikas.

Etnologui ir kalendorių tyrinėtojui Libertui Klimkai tokia informacija taip pat pasirodė neįtikėtina. „Ne, man šitas faktas nežinomas, - sakė jis. - Nuo sausio 1-osios naujuosius metus pirmosios įvedė didelės valstybės, imperijos.“ Tai buvo padaryta, kad būtų patogiau surinkti duoklę – ją patogiau surinkti, kol žmonės dar nesuvalgė visų atsargų. Tačiau įvairiose tautose tai buvo padaryta nevienodu laiku.

1387 m. su krikštu LDK priėmė krikščionišką kalendorių – Julijaus. O po to, kai Grigalius jį pataisė, labai greitai priėmė pataisą.

Pasak L. Klimkos, Lietuva buvo viena iš pirmųjų, priėmusi Grigaliaus reformą – tai įvyko 1582 m. „Popiežius paskelbė, ir tais pačiais metais Lenkija ir Lietuva sutiko, - aiškino etnologas. - O protestantai nepriėmė.“

Grigaliaus kalendorius, pakeitęs Julijaus kalendorių, kurį iki šiol tebenaudoja Stačiatikių bažnyčia, nustatė kitokį keliamųjų metų skaičiavimą ir išbraukė iš kalendoriaus 10 dienų, kad kalendorinės datos atitiktų astronominius reiškinius.

Nuo kurio mėnesio Lietuvoje buvo skaičiuojami naujieji metai iki krikšto, tiksliai nėra žinoma, egzistuoja tik tam tikros užuominos. Bet panašu, kad naujųjų metų pradžia žemdirbių tautai buvo ne žiemą, o pavasarį.

„Pavyzdžiui, yra rastas vadinamasis Gedimino skeptras – tokia kalendorinė lazda, - pasakoja L. Klimka. - Ten yra Mėnulio kalendorius, su bandymais jį truputėlį suderinti su saulės kalendoriumi. Ant jo pavaizduotos didžiųjų kunigaikščių insignijos – Gedimino stulpai ir raitelis. Tai galėjo būti Kęstučio, Algirdo laikai.“

Pagal Gedimino skeptre esantį kalendorių naujieji metai buvo pradedami skaičiuoti nuo balandžio mėnesio.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.