Didžiuliai viengubo stiklo langai su vitražais. Didžiųjų laiptų erdvė atvira vėjams. Krosnys, kurių pakuros įrengtos lauke. Sapiegų rūmuose Antakalnyje plušantys specialistai sako, kad šiame išskirtiniame pastate žiemomis nebūdavo labai šilta.
Rūmuose vienoje laiptinių išlikusi autentiška tualetų sistema restauratorius taip pat privertė stebėtis. Šioje sistemoje panaudoti keraminiai vamzdžiai glazūruotu vidumi. Tai liudija ypač modernius sprendimus.
Tačiau gamtinius reikalus didikai atlikdavo patalpose, kuriose net nėra vietos apsisukti. Nepavyko rasti ir nieko panašaus į klozetą. Ankštuose tualetuose tėra skylė.
Krosnis kūrendavo lauke
Krosnys rūmams šildyti buvo panašios į duonkepes. Apie dešimt pakurų lauke buvo įrengtos tam, kad kūrikai nesipainiotų didikams po kojomis, neprirūktų rūmų vidus, nereikėtų nešioti malkų ir pelenų.
Malkų aplink Sapiegų rūmus netrūko, nes toje vietoje, kur dabar Antakalnio kapinės, plytėjo miškas.
Pakuros rūmų rūsyje yra autentiškos. O krosnis mena laikus dar prieš Sapiegų rūmus. Ji gali būti net XVI amžiaus.
Didžiąją salę kol kas dengia medinė perdanga, likusi po daug žalos rūmams pridariusios rekonstrukcijos. Medinės sijos bus išmontuotos ir tada salės lubų aukštis sieks devynis metrus. Savaime suprantama, kad prišildyti tokią patalpą nebuvo galimybių.
Visi didžiuliai langai buvo sumažinti rūmuose įrengiant ligoninę. Viena priežasčių – kad mažiau būtų švaistoma šiluma. Kita priežastis – virš langų atsirado įtrūkių. Tuomečiai meistrai problemą išsprendė sumūriję naujas sąramas.
Po rekonstrukcijos 1829 metais sudarytame rūmų inventoriuje nurodyta, kad tik tada pastate sudėti nauji dvigubi langai.
Siena – vos pusės plytos
Šalia darbo kabineto – vienas tualetas. Iš jo turinys keraminiais vamzdžiais keliaudavo į apačioje iškastą duobę.
Tokių baroko laikotarpį siekiančių keraminių vamzdžių restauratoriai dar nėra matę.
Daugiau negu vienas žmogus į tuometį tualetą netilpo. Šiuo atžvilgiu didikai buvo nepaprastai kuklūs. Nuo laiptų tualetą skyrė mažos durys, o šviesa į jį patekdavo pro nedidelį langelį. Tualete turėjo būti šalta, nes išorinė siena – vos pusės plytos.
Sukals didžiuosius laiptus
Rodydamas į fasadą restauravimo projekto vadovas Evaldas Purlys minėjo, kad dabar galima pamatyti net tris arkų stadijas: dvi jau baigtos mūryti, viena baigiama, o kita nepradėta.
Pirmajame aukšte didžiųjų laiptų kol kas nėra. Netrukus vietoj jų bus sukalti laikini mediniai. Tik rūmų restauravimo pabaigoje atsiras tokie laiptai, kokie buvo didikų laikais. Sienose tebėra išlikę pakopų atspaudų.
Didžiuliai laiptai buvo išardyti rūmuose įrengiant ligoninę. Milžiniškos erdvės naujos paskirties pastatui nereikėjo.
Lipdinių liko visai nedaug
Antrajame rūmų aukšte E. Purlys prie langų aptiko autentiško tinko. Jis išliko dėl to, kad per rekonstrukcijas darbininkai tingėjo jį nudaužyti.
Vienas pirmųjų restauratorių radinių – lipdiniai. Rūmų inventoriuose aprašoma, kad lipdinių būta virš langų ir durų.
„Tai, kas išlikę iki mūsų dienų, tada buvo nesvarbu, tad galima tik spėlioti, koks grožis buvo virš langų ir durų. Širdį skauda, kai suvoki, kas sunaikinta”, – apgailestavo E. Purlys, vieną rūmų rekonstrukciją vadindamas piktąja.
Sapiegų rūmus E. Purlys lygina su Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.
Skirtumas tas, kad šventovė išpuošta vien viduje, o rūmuose puošybos elementų pilna ir fasade.
Restauravimo projektui skirta per 8 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų. Pirmas projekto įgyvendinimo etapas turėtų būti baigtas 2014 metų pradžioje.
Pastatą sudarkė per rekonstrukcijas
Sapiegų rūmai iškilo 1689–1692 metais. Jiems statyti Kazimieras Jonas Sapiega pasikvietė žymiausius to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektus, menininkus.
Rūmų projektą parengė architektas Giovanni Battista Frediani, jis prieš tai dirbo statant Šv. Petro ir Povilo bažnyčią.
Reprezentacinius Sapiegų rūmus supo 8 hektarų parkas, kartu su rūmais sudaręs vientisą barokinį ansamblį. Rūmai buvo sudarkyti per 1844–1848 ir 1927–1928 metų rekonstrukcijas.
Pirmajame rūmų aukšte po tinku rastas unikalus Sapiegų epochos ženklas – lentelė su lotynišku užrašu (nuotr.). Rezidencijos klestėjimo laikais ji puošė rūmų fasadą. Šioje lentelėje parašyta: „Antakalnis nuo seno didvyrių poilsis. Iš griuvėsių pakilę didžiuliai rūmai kare pavargusį ramioje taikoje saugos. 1691 Viešpaties metai.” Pastato viduje ši lentelė buvo įmūryta lenkmečiu, per 1927–1928 metų rekonstrukciją.
