Šveicarija 1942 metais žinojo apie nacių vykdomą holokaustą

Šveicarijos pareigūnai 1942

Šveicarijos diplomatai per Antrąjį pasaulinį kartą surinko šimtus laiškų, telegramų, nuotraukų ir išsamių ataskaitų, kurie įrodo nacių vykdytus žiaurumus, ir perdavė juos Šveicarijos pareigūnams Berne.<br>D. Umbraso asociatyvi nuotrauka
Šveicarijos diplomatai per Antrąjį pasaulinį kartą surinko šimtus laiškų, telegramų, nuotraukų ir išsamių ataskaitų, kurie įrodo nacių vykdytus žiaurumus, ir perdavė juos Šveicarijos pareigūnams Berne.<br>D. Umbraso asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

AFP, BNS ir lrytas.lt inf.

Jan 28, 2013, 7:25 PM, atnaujinta Mar 13, 2018, 2:27 AM

„Galime įrodyti, kad 1942 metų gegužę informacija apie žydų žudymą pasiekė Berną“, - sakė Šveicarijos diplomatinių dokumentų (DDS) tyrimo projekto vadovas Sasha Zala interviu nacionaliniam transliuotojui SRF.

Šveicarijos diplomatai per Antrąjį pasaulinį kartą surinko šimtus laiškų, telegramų, nuotraukų ir išsamių ataskaitų, kurie įrodo nacių vykdytus žiaurumus, ir perdavė juos Šveicarijos pareigūnams Berne.

DDS pirmą kartą paskelbė pluoštą dokumentų, įrodančių, jog Šveicarijos vyriausybė apie įvykius sužinojo ne vėliau nei 1942 metų gegužę, likus trejiems metams iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Nepaisant gauto pranešimo, Šveicarijos vyriausybė tų pačių metų rugpjūčio mėnesį nusprendė pradėti masinį civilių pabėgėlių sugrąžinimą į jų kilmės šalis, informavo SRF sekmadienį, pasauliui minint Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną.

Šie dokumentai tik patvirtina 2002 metų kovo mėnesį paskelbtą oficialią demaskuojančią ataskaitą apie Šveicarijos veiksmus prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu. Jeano Francois Bergierio vadovaujamos komisijos, dar vadinamos Nepriklausoma ekspertų komisija (ICE), ataskaitoje nurodoma, kad tuo metu šveicarų pareigūnai sugrąžino tūkstančius žmonių, daugiausia žydų, kurie mėgino bėgti iš nacių okupuotos Europos, ir taip pasiuntė juos tiesiai į mirtį.

Tačiau šveicarų istorikas Hansas Ulrichas Jostas pirmadienį vietos radijui sakė, kad Šveicarijoje esama „tam tikro nenoro pripažinti tai, (kas įvyko) šiuo sunkiu periodu“.

Net Šveicarijos prezidentas Uelis Maureris Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną gyrė neutralią Šveicarijos poziciją Antrojo pasaulinio karo metais; pasak jo, šalis buvusi „prieglobsčiu“ tiems, kurie bėgo „šiuo tamsiu Europos kontinentui metu“.

Nepasitenkinimą dėl šių žodžių pirmadienį pareiškė kelios Šveicarijos žydų organizacijos, nes, pasak jų, prezidentas nepaminėjo „pabėgėlių, kurie buvo pastūmėti į tikrą mirtį“.

„Apgailestautina, kad konfederacijos prezidentas nemano, jog būtų naudinga sustiprinti neišvengiamą Šveicarijos savikritiką dėl savo praeities, ypač dėl jos pabėgėlių politikos“, - sakoma Šveicarijos žydų pareiškime.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.